Vaškų vėjo malūnas

Malūno sienoje įamžinta statybos data – 1899 metai. Malūno kilmės istorija nėra aiški. Viena iš versijų, kad jis pastatytas Vaškų palivarke Plonėnų dvaro (dabar Pakruojo r.) barono Hano (Kuno Friedrich von Hahn, 1861–1918) iniciatyva. Statybai galėjo panaudoti iš žmonos tėvų paveldėtą turtą (valdė 14 000 ha dvarą Latvijoje).

Tačiau to meto dokumentuose yra ir kita pavardė: malūnas 1899–1933 m. priklausęs žydui Joseliui Achberui. 1933 m. jo sūnus Giršas Achberas už 23500 litų pardavė sodybą – vėjo malūną, gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę. Sodybą įsigijo Mykolas Petrikonis (g. 1900). Jis malūną pertvarkė. 1933–1936 m. įrengė anglišką dyzelinį variklį, malūnas tapo „vėjo-motoriniu“. 1939–1940 m. prie malūno pasistatė lentpjūvę. Malūne buvo ketverios girnos: dvejos pašariniams miltams malti ir po vieną duoniniams ir pikliui. Malūno aukštis – 18 m.

1948 m. Petrikonių šeima buvo ištremta, o malūnas atiteko kolūkiui. Apie 1950 m. malūnininku paskirtas Albertas Tuominis (1901–2001). Senajam varikliui pradėjus gesti, pastatytas elektrinis, bet nepasiteisinęs.

Apie 1980 m. malūnas sustojo. Kolūkio vadovo Mykolo Klovo sumanymu, rekonstruotas, pastatyti priestatai, numatyta įrengti kulinarijos bei konditerijos cechą, valgyklą ar kavinę, viešbutį, linų muziejų. Uždengta malūno kepurė, pridėti butaforiniai sparnai. Pakeistas malūno vidus: atsirado naujos pertvaros ir perdangos, viena girnapusė tapo stalu, kita įmūryta sienoje ir t. t. Visas sumanymas neįgyvendintas.

Nepriklausomybės pradžioje malūnas privatizuotas, atidarytas alaus baras-kavinė, apie 2016 m. – dėvėtų rūbų parduotuvė. Šiuo metu malūno pastatas uždarytas.

Šaltiniai:

https://www.malunai.lt/rajonai/30

Balčiūnaitienė Kristina. Europos paveldo dienos. Pramonės architektūra Pasvalio krašte. // Darbas, 2025-10-03, Nr. 75.

Kulevičius Salvijus. Šiaurės sparnai, arba Kelios apybraižos senųjų Pasvalio krašto vėjo malūnų tema. // http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/Rubrikos/Atsigrezimai_i_praeiti/2019-1-61-74.pdf