Medinį malūną 1740 m. pastatė Adomas fon Ropas, o 1860 m. kitas dvarininkas Lui fon Ropas pastatė mūrinį.
Vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje (1764). Valdė Benediktas Karpis, nuo 1926 m. - S. Levickis. 1997 m. įsigijo R. ir L. Želviai.
Apie 1830 m. pastatytas mūrinis Pasvalio malūnas. XX a. malūną nusipirko broliai Zivai, įrengė dyzelinį motorą.
Pirmą kartą paminėtas 1857 m. 1905 m. senasis malūnas sudegė, 1909 m. pastatytas mūrinis. Vėl degė 1965 m. Dabar privatus objektas.
Pieninė pradėjo veikti 1926 m. – ją valdė „Pieno centras“. 1936 m. pastatytas kitas pastatas. Abu pieno pramonės pastatai išlikę.
Žinomesni Čižiškių, Kidžionių, Kiemėnų, Pušaloto, Vienžindžių ir kt. malūnai. Vandens malūnai buvo Talkonyse, Pasvalyje, Raubonyse, Švobiškyje.
Pastatytas 1881 m. Paliepių dvaro šeimininko Antano Vladislovo Ruščico. Vėliau valdė Juozapas Skripkus.
Manoma, kad malūną 1891 m. pasistatė M. Vadapalas. 1936-1959 m. malūnininku dirbo Kazimieras Krasauskas.
2003 m. kovo 6 d. malūnas sudegė. Jis stovėjo greta magistralės „Via Baltica“. Pastatytas 1880 m. Juozo Matuzevičiaus.
Broliai Povilas ir Jonas Šalkauskai senąjį tėvo malūną pardavė išsiardyti ir pasistatė naują, variklio varomą.
1925 m. jį pastatė iš Kupiškio kilęs Jonas Kulalis. 1992 m. privatizuotas, įkurta kavinė, kuri veikė iki 1999 m.
Malūnas 1899–1933 m. priklausė žydui J. Achberui. 1933 m. įsigijo Mykolas Petrikonis. Pastatas išlikęs.
