Pasvalio vandens malūnas

Pirmasis malūnas Pasvalyje galėjo būti pastatytas XV a. pab.–XVI a. pr. Jis stovėjo prie Svalios upės.

1755 m. minimas kitas malūnas ant Lėvens kranto Pumpėnų gatvėje (dab. Nepriklausomybės g. 14). 1771 m. dokumente rašoma, kad šis miesto malūnas yra apgailėtinos būklės (netoliese esantis Svalios upės malūnas vis dar gerai veikė). Kitame dokumente, t. y. 1777 m. liustracijoje, Pasvalio miesto vandens malūnas minimas kaip vienas iš galingiausių. Jis tuo metu priklausė Vilniaus kapitulai, per metus iš jo buvo surenkamas 30 zlotų mokestis. Maždaug po 20 m. inventoriaus aprašyme teigiama, kad malūnas senas, reikia remonto. Malūno pastatas medinis, dengtas šiaudiniu stogu.

Malūnas kapitaliai remontuotas 1799 m. Už remontą buvo atsakingas Andris Miuleris (vokiečių kilmės). Po remonto malūnas puikiai funkcionavo dar ilgus dešimtmečius.

Apie 1830 m. pastatytas naujas mūrinis malūnas. Projektą rengė Vilniaus universiteto matininkas Jonas Zantura, statė mechanikas Štrausas, mūro darbus atliko Vilniaus meistrai. 1895 m. iš akmenų buvo sumūryta Lėvens upės užtvanka, virš jos įrengtas tiltas su 5 ledlaužinėmis atramomis. Malūnas turėjo 3 vandens ratus. Prie malūno veikė keli ūkiniai pastatai ir alaus darykla.

Nežinia, ką žymi 1929 metai – malūno perstatymą ar naujo pastatymą. XX a. I pusėje darytoje nuotraukoje Pasvalio vandens malūno pastatas gražus ir didelis – 4 aukštų. Malūną nusipirkę broliai Zivai (žydų tautybės) 1940 m. įrengė antrą turbiną, dyzelinį motorą. Jame buvo įrenginiai kviečiams apdirbti, manų kruopoms gaminti, 4 valcai, girnų reguliatoriai, įrengti elevatoriai triukšmui malšinti, vėlimo mašina, katilas dažymui.

Sovietmečiu malūnas išliko, tik prarado savo funkciją. Išliko ir užtvanka.

Dabar čia įsikūręs Ustukių malūnas (UAB direktorius Kipras Uždavinys), veikiantis nuo 1992 m. ir užsiimantis ekologiškų bei natūralių grūdų produktų gamyba.

 Viršelyje nuotrauka iš pasvalia.lt 

Šaltiniai:

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/654-pasvalio-miesto-vandens-malunas