Istorija

Pasvalio vardas minimas nuo XIII amžiaus.

Pasvalio kraštą dažnais žygiais į Rusiją XVII amžiuje ir XVIII amžiaus pradžioje niokojo švedų kariuomenė. Mieste buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai.

Šio krašto žmonės dalyvavo 1863 m. sukilime. Prie sukilimo vado Antano Mackevičiaus būrio, žygiavusio pro Kriklinius Biržų link, prisidėjo ir Pasvalio gydytojo Boleslovo Dulskio sutelkti vyrai.

Spaudos draudimo metais (1864–1904) krašte buvo aktyvūs knygnešiai. Prie Pasvalio gyvenęs Petras Šimbelis net 32 kartus slaptai perėjo sieną, iš Prūsijos gabendamas knygas.

Pirmasis pasaulinis karas (1914–1919) Pasvalio krašto smarkiai nepalietė, bet žmonių gyvenimas tuo metu buvo sunkus. Kaizeriniai okupantai 1916 m. iš Joniškėlio į Šiaulių priemiestį Guberniją nutiesė siaurąjį geležinkelį (jau nepriklausomoje Lietuvoje linijos nutiestos iš Pasvalio į Biržus ir nuo Joniškėlio į Panevėžį). Dabar Pasvalio krašte „siaurukas” nebeveikia.

1918 m. pabaigoje prasidėjo judėjimas už krašto nepriklausomybę. Parapijose buvo išrinktos Atstovų tarybos, kurių nariai įkūrė Pasvalio valsčiaus tarybą. Jai vadovavo agronomas Juozas Tonkūnas. Teko ginklais susiremti su socialistinės santvarkos palaikytojais, kuriems padėjo Vilniaus revoliucinės vadovybės pakviesti Rusijos raudonarmiečiai. Kova vyko iki 1919 m. vasaros. Joniškėlyje broliai Antanas ir Jonas Stapulioniai su bendražygiais subūrė vyrus į „mirties batalioną”. Raudonarmiečiai buvo atremti, o Joniškėlio, Pasvalio ir kitų miestelių savanoriai nužygiavo Daugpilio link ir dalyvavo Rytų Lietuvos išvadavimo žygyje.

Sovietinės okupacijos metais (1940–1990) į Sibirą buvo ištremta daug ūkininkų, mokytojų, tarnautojų. Kelis kartus buvo tremiama ir pokario metais, ypač pradėjus kurti „kolchozus“.

1941-08-26 nacių okupacinės valdžios įsakymu Žadeikių miške (4,5 km nuo Pasvalio) nužudyti 1349 žydai.

Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos laisvės armijos Trečiosios šiaurės apygardos Lietuvos partizanai. 1997 m. rudenį atstatyta dalis partizanų slėptuvės-bunkerio Žadeikių miške.

Krašto istoriją kuria žmonės. Kiti, kuriuos vadiname istorikais, ją tyrinėjo ir aprašė.