Žydai

Žydai Pasvalio krašte gyveno nuo XVI a. (1581 m. minimas Pasvalio žydas pavarde Abramovičius). 1611 m. Pasvalio mieste gyveno tik 2 žydų šeimos, o XVII a. 3-iame ketv. jau buvo įkurta žydų bendruomenė. Turėjo pradžios mokyklą, pirtį, maldos namus. 1717 m. pasistatė vandens malūną. 1727 m. mieste gyveno jau 26 žydų šeimos, 1830 m. – 90 šeimų. XIX a. pab. iš 3050 miesto gyventojų 1590 buvo žydų tautybės. II pasaulinio karo išvakarėse viso rajono teritorijoje gyveno apie 1600 žydų.

Pagrindinis žydų verslas buvo prekyba. Pasvalietis Byvas ir broliai Zivai vertėsi malūninkyste (turėjo Pasvalio vandens malūną). Buvo ir amatininkų: batsiuvių, siuvėjų, puodžių, kepėjų, fotografų. Pumpėnuose ir Toliūnuose buvo odos apdirbimo meistrų. Kai kurie žydai ėmėsi ir žemdirbystės (Pušalote, Gegabrastoje).

Turtingiausi žydai Pasvalyje buvo Marijampolskiai (1940 m. ištremti į Sibirą), Feldmanai – jie prekiavo žemės ūkio technika, vidaus degimo varikliais, metalo gaminiais. J. Chaitas ir L. Nakas savo parduotuvėje „Banga“ prekiavo radijo imtuvais, dviračiais, elektros prekėmis. Pasvalyje ir Joniškėlyje žydai supirkinėjo linus, javus, medieną. Pasvalyje jie turėjo lentpjūvę ir virvių dirbtuvę.

Miesteliuose ir kaimuose gyvenę žydai arklio vežimais vežiodavo įvairias prekes: audinius, druską, cukrų, silkes ir kt., kai kurie nešiodavo parduoti siūlus, sagas, adatas ir kt. smulkius daiktus. Jie supirkinėdavo odas, kiaulių šerius, arklių uodegų ir karčių plaukus.

Su žydais lietuviai sugyvendavo taikiai. Jie naudodavosi žydų parduotuvėmis, net ir pirtimis, kitomis paslaugomis. Žydų jaunimas dalyvaudavo lietuvių organizuojamoje kultūrinėje veikloje (pvz., grojo Pasvalio gaisrininkų draugijos pučiamųjų orkestre).

Labiausiai gerbiamas Pasvalyje buvo žydų tautybės teisininkas, Pasvalio gimnazijos vokiečių k., matematikos ir teisės mokytojas (1922–1941), valsčiaus savivaldybės narys Dovydas Kiršonas (1899–1941). Pušalote gyveno buvusio Izraelio gynybos ministro, premjero Ehudo Barako senelių šeima.

II pasaulinio karo pradžioje Palėvenės gatvėje buvo įkurtas getas, į kurį buvo suvaryti Pasvalio ir aplinkinių miestelių žydai. Holokausto metu nužudyti beveik visi krašte gyvenę žydai. Jie sušaudyti ir užkasti Žadeikių, Grūžių, Šedeikonių miškuose. Žadeikių miške esantis holokausto aukų memorialas – valstybės saugomas paminklas. Čia sušaudyti 1349 žmonės – žydai iš Pasvalio, Vabalninko, Joniškėlio, Saločių, Vaškų, Daujėnų. Pasvalio krašte buvo nemažai žydus per holokaustą gelbėjusių žmonių, tarp jų – įvairių parapijų kunigai.

Iš žydų paveldo vienintelė sinagoga išliko Pušalote, pirtys – Pasvalyje (Palėvenės g.) ir Pumpėnuose. Yra žydų kapinės (jų fragmentai) Pasvalyje, Pumpėnuose, Vaškuose (Joniškėlyje sunaikintos). Pasvalyje sinagogos pastate įsikūrusi parduotuvė „Valmita“. Vytauto Didžiojo aikštėje žydų namuose yra įvairios įstaigos, gyvenamieji butai, išlikęs mūrinis D. Kiršono gyvenamasis namas Vilniaus g. Kiti mediniai žydų pastatai (daugiausia buvę Vilniaus g.) nugriauti, atnaujinant centrinę miesto dalį.

Šaltiniai:

Žydai Pasvalio krašte. Sudarė Antanas Stapulionis. Pasvalio krašto muziejus, 2011.

https://www.lzb.lt/2020/08/27/zydiskojo-pasvalio-fragmentai/

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/706-zydu-pirtis-pasvalyje

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/678-memorialas-holokausto-aukoms-atminti-zadeikiu-miske