Daraktoriai

XIX a.–XX a. pr. slapta steigtų kaimo mokyklų mokytojai buvo vadinami daraktoriais. Spaudos draudimo laikotarpiu (1865–1904 m.) jų buvo ir Pasvalio krašte.

Slapta savo namuose Joniškėlyje valstiečių vaikus mokė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, ji buvo suorganizavusi ir lietuviškos spaudos platinimo būrelį.

Bedalis Kazys (Bedaliukas), valstietis, gimė apie 1868 m., gyv. Papyvesių k., Pasvalio r., mirė 1918 m. ten pat. Buvo mokęsis kunigų seminarijoje. Daraktoriavo Papyvesių, Ąžuolpamūšės kaimuose (Pasvalio r.). Mokė keletą metų (nuo 1902 m.). Turėdavo po 15–30 (8–13 metų) mokinių. Daugiau būdavo berniukų. Mokė skaityti, rašyti, skaičiuoti ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai bei lenkiškai. Mokslas prasidėdavo po Kalėdų ir baigdavosi prieš Velykas. Vaikai sėdėdavo prie ilgo stalo, sujungto iš kelių mažesnių stalų. Nestropius mokinius bausdavo: klupdydavo, mušdavo per delną ir pan. Tėvai juo pasitikėjo. Už mokslą gaudavo po rublį per mėnesį nuo kiekvieno mokinio.

Beleckis Jurgis 1890–1904 m. mokė vaikus Kyburių k., Pasvalio r. Savamokslis. Turėdavo po 15–16 mokinių. Mokė lietuviškai skaityti ir rašyti. Mokslas tęsdavosi 1–2 metus. Už tai gaudavo 30 rublių per mėnesį.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius: Diemedis, 2004.