Geografija ir gamta

Rajonas yra karstinių reiškinių zonoje. Rajono šiaurėje driekiasi Žiemgalos žemuma, o likusį plotą užima Mūšos-Nemunėlio žemuma.

Prieš 350 milijonų metų čia, kur dabar yra Pasvalio kraštas, plytėjo vandens baseinas – senovinės negilios marios, kurios, nuosėdoms kaupiantis, seklėjo. Dugne susidarė gipso klodai, juos uždengė kitokios nuosėdos, ir vanduo turėjo „pasitraukti“. Todėl Pasvalio rajonui būdingi karstiniai reiškiniai – smegduobės. Sniego ir lietaus vanduo tirpdo slūgsančius gipso klodus. Ištirpusio gipso vietoje atsiranda tuštuma. Kai ji pasidaro tokio dydžio, kad viršuje likęs žemės sluoksnis nebeatlaiko savo svorio, prasideda griūtis – susiformuoja smegduobė.

Paviršių lygino slinkdami ledynai. Maždaug 1 km storio ledo luitai sustodavo ir 200–300 metų „ilsėdavosi“, palikdami išgulėtas daubas. Ledynmečiai atnešė didžiulius riedulius, iš kurių iki šiol išlikę Petraičių (Daujėnų seniūnijoje) ir Banionių (Pumpėnų seniūnijoje) akmenys. Ledynmečių palikimas yra ir žvyro, smėlio sluoksniai, molingos dirvos.

Grūžių apylinkėje, ties Kriaušiškių kaimu, yra aukščiausia Pasvalio rajono vieta – Velniakalnis, iškilęs iki 75,2 metrų. Žemiausia vieta – 16 metrų virš jūros lygio – yra Mūšos slėnyje ties Latvijos siena.

Lėvens žemumoje yra keli mineraliniai šaltiniai. Jų vanduo yra mineralizuotas kalcio sulfato druskomis ir tinka gydymui. 1923 m. gydytojas K. Armonas Pasvalyje įkūrė nedidelę sanatoriją. Čia atvykdavo nemažai ligonių, sergančių reumatu, sąnarių uždegimu, lėtinėmis odos ligomis. Kasmet gydydavosi iki 200 žmonių. Pasvalio miesto teritorijoje yra Žalsvasis šaltinis.

Per rajoną teka Mūša ir jos intakai: Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula, Jiešmuo. Iš viso 45 upės. Ežerų rajone nėra, telkšo 4 tvenkiniai.

Rajono miškingumas – 16,3 %. Būdingi beržynai, pušynai, drebulynai, yra eglynų, mišriųjų miškų. Gamta sukultūrinta, nes žemės derlingos, todėl gyvūnija nėra įvairi, tačiau yra žinduolių, paukščių, varliagyvių, įrašytų į Lietuvos raudonąja knygą. Mažai išlikę ir natūralių pievų. Daugiausia retos augalijos (31 augalas saugomas) išliko Žaliojoje girioje ir Pyvesos upės slėnio pievose. Rajone yra valstybės saugomų teritorijų – draustinių.

Gamtovaizdį puošia žmogaus suformuoti parkai – dauguma jų buvusiose dvarvietėse, net keli įkurti Pasvalio miesto teritorijoje.

Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka (Skalių kalnas – dolomito atodanga)