Parkai

Prie dvarų (išlikusių dvarviečių) yra senų parkų. Pvz., Gulbinėnų dvaro sodyba su 16 ha parku, Pajiešmenių parkas dvaro teritorijoje, Iešmens upelio pakrantėje, Škilinpamūšio parkas ir kt. Vienas seniausių parkų – Joniškėlyje, Karpių dvare. Jis užima 27 ha, per vidurį teka Mažupė. Joniškėlio parkas prižiūrimas, tvarkomas.

Didžiausias parkas (per 70 ha) yra Pasvalio pietvakarinėje dalyje – jis pradėtas kurti 1923 m. Į jį iš miesto centro veda Nepriklausomybės (buvusi Pumpėnų) gatvė. Pasvalio kultūros ir poilsio parkas papuoštas pasvaliečių tautodailininkų medžio skulptūromis.

Kitas parkas mieste – 8 ha užimantis Smegduobių parkas: pietinėje miesto dalyje, buvusioje ūkininkų Avižonių žemėje, jis pradėtas kurti 2004 m., atidarytas 2009 m. Neseniai (2012 m.) suformuotas ir Svalios parkas – ši teritorija pasvaliečių vadinama „Šveicarija“, nes čia vingiais bėganti upė Svalia žavi vaizdingais krantų skardžiais.

Užupio, arba Senosios klebonijos, parkas taip pat yra Pasvalio mieste, kairiajame Lėvens krante. Jį, kaip ir didįjį parką, puošia medžio skulptūros.

Nedidelis parkelis yra ir rytiniame miesto pakraštyje (prie Pasvalio girininkijos) – jis susijungia su „Kryžių slėniu“, atsiradusiu po Baltijos kelio 1989 m.

Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka