Pasvalio parkas
Vakarinėje Pasvalio miesto dalyje yra parkas, dabar vadinamas Pasvalio kultūros ir poilsio parku. Jis pradėtas kurti 1923 m. Jo plotas – 72,3 ha. Šiauriniame parko pakraštyje teka Lėvuo, parko viduryje yra 2,9 ha Šilo ežerėlis.
Seniau šioje teritorijoje buvo smėlingos žemės, kurios priklausė žydams (vadinami Šilo smėlynai). Miestiečiai čia ganydavo gyvulius. Pirmasis idėją įveisti parką iškėlė Biržų-Pasvalio apskrities vyriausiasis agronomas Alfonsas Žukauskas. Vadovaudamas Lietuvai pagražinti draugijos Biržų-Pasvalio skyriui, jis ir ėmėsi iniciatyvos. 1923 m. gegužę į pirmąją medelių sodinimo akciją pakvietė Pasvalio vidurinės mokyklos bendruomenę. Atidarius sieros vonių gydyklą ir miestui tampant kurortu, parkas buvo ypač reikalingas, tad pavyko susitarti su žydais, kad šioms reikmėms perleistų 15 ha žemės sklypą. Nuo 1932 m. birželio mėn. medžiai sodinami jau legaliai. O 1937 m. liepos mėn. Pasvaliui gavus kurorto statusą, parko kūrimas tapo intensyvus: įrengti takeliai, žaidimų aikštelės, paplūdimys prie Lėvens. Ir toliau aktyviai talkino Pasvalio moksleiviai, o tuometėje Pasvalio inž. Petro Vileišio valstybinėje gimnazijoje medelių sodinimo šventė tapo tradiciniu renginiu.
Dar 1923 m. parke buvo pasodintas 20–25 metų ąžuoliukas – Laisvės medis, skirtas nepriklausomybės 5 metų sukakčiai. Dabar parke auga per 14 rūšių vietinių medžių: pušys, eglės, beržai, ąžuolai, klevai, kaštonai, maumedžiai, kanadinės ir pilkosios tuopos, svyruokliniai gluosniai.
1986–1988 m. Pasvalio krašto tautodailininkai parką pagražino ąžuolinėmis skulptūromis, sukurtomis mitologine tematika.
Parko teritorijoje yra sporto aikštynas, stadionas ir kempingas, kuriame galima apsistoti su palapinėmis ar kemperiais (jame sukurtos puikios sąlygos poilsiui, pramogoms, sportui). Prie Šilo ežerėlio, parko prieigose, įsikūrę svečių namai „Šilas”. Parke yra lauko estrada, kurioje vyksta kultūriniai renginiai (pvz., Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, gimnazistų atestatų šventė ir kt.).
Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka
Šaltiniai:
http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/107-pasvalio-kulturos-ir-poilsio-parkas
Pasvalio kraštas / tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas, 1999.