Pramonė, verslas ir žemės ūkis

Pasvalyje veikia dvi gamyklos: AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Pasvalio sūrinė“, bioetanolio gamykla „Kurana“.

1 puslapis iš 2

Veterinarijos mokslui, ypač parazitologijai, ir praktikai nusipelnęs mokslininkas, bitininkas Mykolas Rauckis.

Balčiūnas Antanas – Lietuvos inžinierius, technikos mokslų daktaras, hidromelioracijos tyrėjas ir melioracijos srities specialistas

Butanavičius Petras – Lietuvos inžinierius mechanikas, agrarinių mokslų daktaras, žemės ūkio mechanizacijos ir technologijų specialistas

Grigaliūnas Feliksas – iš Joniškėlio kilęs Lietuvos miškininkas ir žemės ūkio viceministras, reikšmingai prisidėjęs prie miškų ūkio kūrimo.

Medinį malūną 1740 m. pastatė Adomas fon Ropas, o 1860 m. kitas dvarininkas Lui fon Ropas pastatė mūrinį.

Vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje (1764). Valdė Benediktas Karpis, nuo 1926 m. - S. Levickis. 1997 m. įsigijo R. ir L. Želviai.

Apie 1830 m. pastatytas mūrinis Pasvalio malūnas. XX a. malūną nusipirko broliai Zivai, įrengė dyzelinį motorą.

Pirmą kartą paminėtas 1857 m. 1905 m. senasis malūnas sudegė, 1909 m. pastatytas mūrinis. Vėl degė 1965 m. Dabar privatus objektas.

Pieninė pradėjo veikti 1926 m. – ją valdė „Pieno centras“. 1936 m. pastatytas kitas pastatas. Abu pieno pramonės pastatai išlikę.

Žinomesni Čižiškių, Kidžionių, Kiemėnų, Pušaloto, Vienžindžių ir kt. malūnai. Vandens malūnai buvo Talkonyse, Pasvalyje, Raubonyse, Švobiškyje.

Pastatytas 1881 m. Paliepių dvaro šeimininko Antano Vladislovo Ruščico. Vėliau valdė Juozapas Skripkus.

Manoma, kad malūną 1891 m. pasistatė M. Vadapalas. 1936-1959 m. malūnininku dirbo Kazimieras Krasauskas.