Raubonių vandens malūnas
Jis yra Raubonių k. prie Tatulos upelio, netoli kelio Pasvalys–Biržai. Malūnas su vilnų karšyklos-verpyklos įrenginiais – unikalus inžinerinės technikos objektas, 1992 m. įtrauktas į valstybės saugomų nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Malūno statinys stačiakampis, 2 aukštų, raudonų plytų, su vienaaukščiais mūriniais priestatais iš galų, pamatai iš akmenų, plytų.
Manoma, kad malūną pastatė 1740 m. Raudonpamūšio dvarą nusipirkęs Adomas fon Ropas (kita versija, kad malūną statė XVIII a. II pusėje dvarą valdęs Ulrichas Sakenas). Rašytiniai šaltiniai liudija, kad 1775 m. Raubonyse grūdus malė Tatulos upės tėkmės varomi du mediniai ratai, sukę dvejas girnas. Malūno darbas buvo sezoninis, nes žiemą upė užšaldavo. Vėliau pastatyta užtvanka, kurią prižiūrėjo dvaro lažininkai.
1860 m. dvarininkas Lui fon Ropas (1824–1897), nupirkęs Raubonių kaimą, pastatė naują mūrinį malūną, kuris ir išlikęs iki šių dienų. Po tėvo mirties 1897 m. sūnus malūną pardavė. XX a. pr. jį įsigijo Latvijos pilietis Jonas Ribė. 1907 m. jis praplėtė pastato funkcijas: įrengė vilnos karšyklą ir verpyklą. 1924 m. malūną sudarė tvenkinys, dvi pralaidos, vandens kanalas ir 2 aukštų pastatas, kuriame malti miltai, veikė vilnos karšykla ir verpykla, buvo gyvenamųjų patalpų. Vidiniame kieme užveistas sodas ir gėlynas, pastatytos didelės arklidės su daržine.
Po 1931 m., mirus J. Ribei, sūnus Artūras malūną pardavė: jį įsigijo žydų tautybės pasvalietis Chackelis Zivas. Jis karšyklai-verpyklai nupirko naujų galingų angliškų ir švediškų karštuvų, verpimo mašinų. 1940 m. malūnas nacionalizuotas, 1941 m. Ch. Zivas sušaudytas Biržuose. 1941–1944 m. malūną įsigijo Lietuvos vokietis Henrikas fon Brandenburgas, valdęs Medenių dvarą. Vadovauti malūnui paskyrė Petrą Zalensą.
Malūnas-karšykla-verpykla veikė ir sovietmečiu, jam pritaikytas švediškas dyzelinis variklis, kuriam pastatytas priestatas. Tvenkinys nusausintas, užpiltas kanalas, užmūryta turbinų duobė, praplatintas kelias. Vėliau malūnui energiją teikė elektra. Malūnas veikė iki 1985 m., o verpykla-karšykla – iki 1997 m. 1991–1993 m. ji priklausė Pasvalio valstybinei buitinių paslaugų įmonei, nuo 1995 m. tapo UAB „Raubonių verpykla“, priklausiusia Pasvalio r. savivaldybei.
2018–2023 m. vyko Raubonių vandens malūno-vilnų karšyklos-verpyklos restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai. Malūnas atgimė Raubonių bendruomenės ir asmenine Vaidoto Gikio iniciatyva. Lėšos restauracijai gautos iš Europos Sąjungos fondų, valstybinės paveldotvarkos programos bei Pasvalio r. savivaldybės biudžeto. Pastatas ir toliau priklauso Pasvalio r. savivaldybei. Lankytojai supažindinami su vilnos karšimo ir verpimo, duonos gaminimo bei alaus darymo procesais. I aukšte įkurtos amatų dirbtuvės, sukurta edukacinė programa „Vilnos kelias“. Rugpjūčio mėn. vyksta tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“.
Viršelyje R. Grubinskienės nuotr.
Šaltiniai:
https://www.pokeliones.lt/rauboniu-vandens-malunas-karsykla-verpykla/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rauboni%C5%B3_vandens_mal%C5%ABnas
https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-rauboniu-vandens-malunas-karsykla-verpykla
https://darbs.lt/2015/08/25/atgimsta-unikalus-kulturos-paveldo-objektas/