Skulptorius gimęs Panevėžyje, o tėvai kilę iš Pasvalio r. - mama iš garsios Vileišių giminės. Daug akmens ir medžio skulptūrų yra Pasvalio r.
Vinco Grybo sukurtas paminklas stovi prie Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos nuo 1935 metų.
Gimė 1851 m. sausio 25 d. Medinių k., Pasvalio r. Buvo geležinkelių ir tiltų inžinierius. Kovojo už lietuvišką spaudą.
Tai aukščiausia vieta Pasvalio rajone: virš jūros lygio iškilusi iki 75,2 m. Kalnas yra Kriaušiškių kaime.
Medinį malūną 1740 m. pastatė Adomas fon Ropas, o 1860 m. kitas dvarininkas Lui fon Ropas pastatė mūrinį.
Vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje (1764). Valdė Benediktas Karpis, nuo 1926 m. - S. Levickis. 1997 m. įsigijo R. ir L. Želviai.
Apie 1830 m. pastatytas mūrinis Pasvalio malūnas. XX a. malūną nusipirko broliai Zivai, įrengė dyzelinį motorą.
Pirmą kartą paminėtas 1857 m. 1905 m. senasis malūnas sudegė, 1909 m. pastatytas mūrinis. Vėl degė 1965 m. Dabar privatus objektas.
Pieninė pradėjo veikti 1926 m. – ją valdė „Pieno centras“. 1936 m. pastatytas kitas pastatas. Abu pieno pramonės pastatai išlikę.
Žinomesni Čižiškių, Kidžionių, Kiemėnų, Pušaloto, Vienžindžių ir kt. malūnai. Vandens malūnai buvo Talkonyse, Pasvalyje, Raubonyse, Švobiškyje.
Pastatytas 1881 m. Paliepių dvaro šeimininko Antano Vladislovo Ruščico. Vėliau valdė Juozapas Skripkus.
Manoma, kad malūną 1891 m. pasistatė M. Vadapalas. 1936-1959 m. malūnininku dirbo Kazimieras Krasauskas.
