Balsių vandens malūnas

Jis yra Balsių k., prie Lėvens upės, 4 km nuo Pasvalio, šalia kelio Pasvalys–Šiauliai. Malūnas pastatytas 1764 m. Jis vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje. 2008 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Balsių palivarką kartu su malūnu valdė paskutinis Joniškėlio dvaro savininkų atstovas Benediktas Karpis (1857–1926). Malūno pamatai ir sienos sumūrytos iš lauko akmenų. Pastatas kvadrato formos, stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis. Malūne buvo dvejos girnos: vienos paprastam malimui, kitos – pikliui. I aukšte įrengtos vilnų karšimo ir vėlimo mašinos. Šiaurinėje sienoje iškalti 1898 metai žymi malūno remonto datą.

XX a. pr. Balsių palivarkas išparceliuotas, B. Karpiui paliktas tik vandens malūnas. Po jo mirties 1926 m. malūną nupirko Stasys Levickis ir jį nuomojo. Paskutinis jo nuomininkas buvo Emilis Daugelis (1925–2010). Jo tėvas Vilius Daugelis (g. 1900 m.) į Balsių malūną atvyko 1939 m. Malūnas buvęs apleistas, veikė tik vienos girnos. Buvę apie 4 ha žemės: augintos kiaulės, karvės, arklys, buvęs daržas, veikusi mėsos rūkykla. Malūnininko darbo ėmėsi ir sūnus Osvaldas (g. 1921 m.), vėliau ir Emilis. Vokiečių okupacijos metais dirbo dviem pamainomis. 1944 m. Osvaldą ir Emilį paėmė į sovietinę armiją, Osvaldas žuvo prie Berlyno.

Sovietmečiu malūnas atiteko „Kovo 8-osios“ kolūkiui. Ona Daugelienė, Viliaus Daugelio žmona, liko malūno vedėja. 1961 m. malūnas uždarytas, įrenginiai išmontuoti. Rytinė malūno siena sviro į upės pusę, plyšo, supuvusios stogo konstrukcijos nebeatlaikė čerpių dangos – 1978 m. pavasarį stogas įkrito į pastato vidų.

1978 m. malūno pastatas perduotas Pasvalio r. melioracijos statybos valdybai, kad būtų naudojamas kultūrinėms ar ūkinėms reikmėms. 1980 m. gautas leidimas atlikti Balsių malūno restauravimo darbus (atliko Pasvalio MSV).

1997 m. malūno savininkais tapo verslininkai Rimas ir Laimutis Želviai, įsigiję jį aukcione. Restauruotame malūno pastate įrengti svečių namai, nuomojami įvairioms šventėms. Čia vyksta politikų susitikimai, baikerių, sportininkų, menininkų renginiai, vasaros stovyklos vaikams ir t. t. Malūne ir kituose pastatuose bei kieme veikia įvairios ekspozicijos: senovinių padargų, įrankių ir rakandų, laikrodžių, sidabrinių indų, kryžių, senovinių monetų, ginklų, paveikslų ir kt. istorinę vertę turinčios kolekcijos. Malūno teritorijoje stovi iš Šiaulių atgabenta kraštiečio skulptoriaus Antano Dimžlio (1920–2010) skulptūra „1863 metų sukilėliai“, yra didelė dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija.

R. Grubinskienės nuotraukos

Šaltiniai:

Raugalytė Gintarė. Balsių malūno istorija – praeities ir dabarties sintezė. // http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/stories/zurnalas/2011/siaurietiski_2011_01_naujas.pdf

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/59-balsiu-vandens-malunas