Malūnai

Malūnai – tai gamybos įmonės, kuriose esantys mechaniniai įrenginiai smulkina, mala žaliavą (grūdus), naudojant vandens, vėjo arba kitą energiją. XIX–XX a. I pusėje Lietuvoje buvo gausiai statomi vėjo malūnai. Jie iškildavo kaimuose, miestelių ir miestų prieigose. Stiprėjant valstiečių ūkiams, jų reikėjo vis daugiau. 1914–1921 m. Lietuvoje jų buvo apie tūkstantį. Pasvalio krašte 1944–1954 m. priskaičiuota 117 vėjo malūnų, dabar išlikę tik 9.

Vėjo malūnai būdavo stiebiniai (visą jų korpusą atgręždavo į vėją) ir vėlesni, apie XVIII a. statyti kepuriniai (juose į vėją atgręždavo tik sukamąją viršutinę dalį (kepurę) su vėjaračiu – malūno sparnais). Stiebiniai malūnai būdavo mažesni, ne tokie galingi, mediniai. Kepuriniai malūnai dideli, jų pastatai sumūryti iš akmenų ar plytų. Suprantama, kodėl sunyko stiebiniai, daugiau išliko kepurinių.

Didesnių malūnų statiniai būdavo 3 aukštų: į viršų užkeldavo ir išpildavo grūdus, viduriniame aukšte būdavo pagrindinės girnos, apačioje – įrenginiai miltams išpilstyti. Stambesni malūnai turėdavo kelias girnas – duoniniams miltams, pikliavimui, kruopoms, pašariniams miltams malti. Girnapusės būdavo iškalamos iš didelių akmenų, jose iškertami grioveliai. Vėliau vietoj girnų naudoti valcai.

Vėjo malūnams statyti tiko lygumos (ne kalvos). Įrenginių veikimas priklausė nuo vėjo, kuris labiausiai pūsdavo pavasarį ir rudenį. Jis nulemdavo darbo grafiką, malimo kiekį, greitį, laiką. Paprastai ant malūno kepurės būdavo ir vėjarodžiai.

Pasvalio krašte galima apžiūrėti išlikusius Vaškų ir Pumpėnų (šis restauruotas) vėjo malūnus, kuriuos kaip paveldą saugo valstybė. Galima aplankyti Nereikoniuose pastatytą Šalkauskų vėjo malūno kopiją-muziejų. Yra Smilgių malūno statiniai (privatizuoti). 2003 m. sudegė Puškonių malūnas, statytas 1880 m. Dauguma vėjo malūnų sunyko sovietmečiu.

Kai kurie malūnai Pasvalio krašte pastatyti XVI a. Iš iki šių dienų išlikusių seniausias – Grūžių Paliepių malūnas (1881). Naujausi – Skieteliuose (apie 1940) ir Žižmiuose (apie 1948) pastatyti malūnai.

2017–2018 m. Pasvalio krašto muziejus, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas su Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubu „Aukuras“ vykdė projektą „Šiaurės sparnai: Šiaurės Lietuvos vėjo malūnų paveldo aktualizavimas“.

Nuo XVI a. statyti ir vandens malūnai. Užtvenktas upių ar upelių vanduo, krisdamas žemyn, sukdavo malūno ratus. Per krumpliaračių ar diržines pavaras sukimosi energija perduodama malimo ir kitiems įrenginiams. Išlikę Pasvalio, Raubonių, Toliūnų vandens malūnai, toks buvęs ir Švobiškyje.

Viršelyje R. Grubinskienės nuotr. (Pumpėnų malūnas)

Šaltiniai:

https://www.mle.lt/straipsniai/malunai

https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Lietuvos_mal%C5%ABnai

Kulevičius Salvijus. Šiaurės sparnai, arba Kelios apybraižos senųjų Pasvalio krašto vėjo malūnų tema. // http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/Rubrikos/Atsigrezimai_i_praeiti/2018-1_1-23-33.pdf

Balčiūnaitienė Kristina. Europos paveldo dienos. Pramonės architektūra Pasvalio krašte. // Darbas, 2025-10-03, Nr. 75.