Geografija ir gamta
Per rajoną teka Mūša su keliais intakais. Gyvūnija nėra įvairi, bet yra retos augalijos. Yra saugomų teritorijų, parkų.
Skaityti šios temos apžvalgą
Moliūnų akmuo
Akmuo stūkso kalnelyje netoli nuo Moliūnų piliakalnio. Ant akmens iškaltos datos: 1808, 1848, 1858.
Medžiai, saugomi valstybės
Tai penki ąžuolai, viena pušis ir viena liepa. Joniškėlio dvaro parko ąžuolas kaip valstybės saugomas įregistruotas 2022 m.
Medžiai, saugomi savivaldybės
Du saugomi medžiai (pušis ir vinkšna) yra Saločių seniūnijoje, kiti du - dvi liepos - auga netoli Vytartų kaimo.
Ąžuolai, saugomi savivaldybės
Tokių ąžuolų yra net dešimt. Seniausi iš jų yra Pasvalio miesto ir Titkonių ąžuolai. Kitų amžius nenustatytas.
Žalsvasis šaltinis
Jis ištryško susiformavusioje smegduobėje. Tai hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, turistų lankoma vieta.
Baltasis šaltinis
Baltos cheminių medžiagų nuosėdos dengia visą vagą. Vanduo išteka iš gipso klodų, slūgsančių 10–15 m gylyje, todėl labai šaltas.
Petraičių akmuo
Jis yra Daujėnų seniūnijoje, Petraičių vienkiemyje.
Banionių akmuo
Dabar vietovė priklauso Panevėžio rajonui. Riedulys nėra visas atkastas, o virš žemės jo aukštis - daugiau nei 3 metrai.
Skalių kalnas
Jis yra dešiniajame Mūšos krante, Stipinų k. Šlaitas yra 7 metrų aukščio, skardyje matosi senos uolienos.
Gamtos paminklai
Rajone yra geologinių, hidrogeologinių ir botaninių kraštovaizdžio objektų, saugomų valstybės arba savivaldybės.
Saločių parkas
Parko viduriu teka Bėrė, Mūšos intakas. Landšaftinio plano parke yra 10 rūšių vietinių medžių. Auga labai stora vinkšna.
Raudonpamūšės parkas
Parkas įkurtas XIX a., šeimininkaujant baronams Ropams. Užima 4 ha, vakariniu jo pakraščiu teka Mūša.