Žalsvasis šaltinis

Tai giliausias Lietuvoje karstinis urvas Pasvalio mieste, kairiajame Lėvens krante. Jo plotis 6,5 m, gylis 20 m. Susiformavo apie 1950–1960 m. – iš pradžių atsirado įgriuva (smegduobė), vėliau ištryško šaltinis. Jis atsirado ištirpus gipso klodams. Vanduo, kurio temperatūra apie +8°C, įteka į Lėvens upę. Jis skaidrus, kalcio sulfatinis, hidrokarbonatinis, mažai mineralizuotas, turi sieros vandenilio kvapą. Lėvens atkarpa, kur įteka šaltinis, žiemą neužšąla. Vagos dugnas padengtas šviesiai pilkomis žalsvo atspalvio nuosėdomis, kurios suteikia tokį atspalvį ir vandeniui, todėl šaltinis vadinamas Žalsvuoju.

Šaltinio išrausto 2 m gylio griovio šlaituose yra gipso ir dolomito klodų atodangų.

Dar 1985 m. šaltinis paskelbtas hidrogeologiniu gamtos paminklu, o nuo 2000 m. jis įvardijimas kaip hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Kaip ilgiausias urvas jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Povandeniniai Žalsvojo šaltinio tyrinėjimai prasidėjo 2006 m. Urvo pradžioje yra pirmasis šulinys – apie 5 m skersmens ir 21 m gylio, toliau urvas išsišakoja į dvi nevienodo dydžio sales: į pietrytinę „Aenigma“ (5–12 m pločio, 7–16 m gylio, iki 5 m aukščio) ir į šiaurės–šiaurės vakarų pusę vedančią „Saulėtąją“ (5–10 m pločio, iki 15 m gylio), kurios gale yra plyšys, vedantis į „Žemutinę“ salę, esančią 20 m. gylyje. Skliautus sudaro gipso ar kalkių uoliena. Žalsvasis šaltinis – vienas vandeningiausių Lietuvoje: vandens debitas 64,24 l/s.

Šaltinis apjuostas akmenine tvorele, aplinka sutvarkyta, įrengta informacinė lenta. Tai lankoma vieta, į kurią galima patekti Kalno gatve.

Reginos Grubinskienės nuotraukos

Šaltiniai:

Pasvalio kraštas / Tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas: Lututė, 1999.

https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalsvasis_%C5%A1altinis

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/101-zalsvasis-saltinis

https://www.vle.lt/straipsnis/zalsvasis-saltinis/