Žalsvasis šaltinis

Tai giliausias Lietuvoje karstinis urvas, esantis Pasvalio mieste, kairiajame Lėvens krante. Jo plotis – 6,5 m, gylis – 20 m. Susiformavo apie 1950–1960 m. – iš pradžių, ištirpus gipso klodams, atsirado įgriuva (smegduobė), vėliau ištryško šaltinis. Vanduo, kurio temperatūra apie +8°C, įteka į Lėvens upę. Jis skaidrus, kalcio sulfatinis, hidrokarbonatinis, mažai mineralizuotas, turi sieros vandenilio kvapą. Lėvens atkarpa, kur įteka šaltinis, žiemą neužšąla. Vagos dugnas padengtas šviesiai pilkomis žalsvo atspalvio nuosėdomis, kurios suteikia tokį atspalvį ir vandeniui, todėl šaltinis vadinamas Žalsvuoju. Šaltinio išraustas griovys yra 2 m gylio, jo šlaituose matosi gipso ir dolomito klodų atodangos.

Dar 1985 m. šaltinis paskelbtas gamtos paminklu, o 2000 m. jis įteisintas kaip hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Kaip ilgiausias urvas jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Povandeniniai Žalsvojo šaltinio tyrinėjimai prasidėjo 2006 m. Urvo pradžioje yra pirmasis šulinys – apie 5 m skersmens ir 21 m gylio, toliau urvas išsišakoja į dvi nevienodo dydžio sales: į pietrytinę „Aenigma“ (5–12 m pločio, 7–16 m gylio, iki 5 m aukščio) ir į šiaurės–šiaurės vakarų pusę vedančią „Saulėtąją“ (5–10 m pločio, iki 15 m gylio), kurios gale yra plyšys, vedantis į „Žemutinę“ salę, esančią 20 m. gylyje. Skliautus sudaro gipso ar kalkių uoliena. Žalsvasis šaltinis – vienas vandeningiausių Lietuvoje: vandens debitas 64,24 l/s.

Tai lankoma vieta, į kurią galima patekti Kalno gatve.

Reginos Grubinskienės nuotraukos

Šaltiniai:

Pasvalio kraštas / Tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas: Lututė, 1999.

https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalsvasis_%C5%A1altinis

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/101-zalsvasis-saltinis

https://www.vle.lt/straipsnis/zalsvasis-saltinis/