Medžiai, saugomi valstybės
Bernardo Brazdžionio ąžuolas auga Stebeikėliuose, poeto Bern. Brazdžionio gimtinėje, apie 0,5 km į šiaurę nuo kelio Pumpėnai–Rinkūnai–Žadeikiai. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,75 m, aukštis – 14 m. 2016 m. ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Daujėnų bažnyčios šventoriaus liepa auga Daujėnų miestelyje, šalia Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios, šventoriaus šiaurės vakariniame kampe, prie Klevų g. Kamieno apimtis – 5,6 m, 4 m aukštyje jis šakojasi į 2 kamienus, medžio aukštis – 25,5 m. 2016 m. ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Gedučių – Teodoro Grotuso – ąžuolas auga Vaškų sen., Pasvalio ir Pakruojo r. paribyje. Jo aukštis – 26 m, apimtis – 5,75 m, lajos plotis – 2,66 m, skersmuo – 1,5 m. Ąžuolas pavadintas pasaulyje žinomo vokiečių mokslininko, pirmojo Lietuvos fiziko ir chemiko Teodoro Grotuso (1785–1822) vardu – netoliese buvusiame Gedučių dvare jis gimė ir gyveno 17 paskutiniųjų metų.
Girniūnų ąžuolas auga Girniūnų k., už 0,9 km į šiaurės rytus nuo kelio Diliauskai–Kiemeliai, Svidenių sodybos pakraštyje. Jo aukštis yra 27 m, kamieno apimtis – 6,5 m.
Joniškėlio dvaro parko ąžuolas 2022 m. įregistruotas kaip valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Jis auga dvaro, įkurto XVIII a. ir priklaususio grafų Karpių giminei, parko teritorijoje. Aukštis yra 32 m, kamieno apimtis – 4,7 m.
Moliūnų ąžuolas auga Moliūnų k., dešiniajame Pyvesos krante, prie kelio Pumpėnai–Krikliniai–Smilgiai, atvirame lauke netoli sodybos. Jis yra 23,5 m aukščio, kamieno apimtis – 7 m. Ąžuolas nuo 1999 m. laikomas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu.
Pajiešmenių ąžuolas auga Pajiešmenių kaimo parke, dešinėje Jiešmens upės pusėje. Jo aukštis yra 23 m, skersmuo – 1,5 m, kamieno apimtis yra 5,5 m. Apie šį ąžuolą pasakojama legenda (žr. Pajiešmenių parkas).
Ramoninės ąžuolas – išskirtinio amžiaus ir išvaizdos ąžuolas, augantis Ramoninės k., apie 2 km į šiaurę nuo Vilkiškių, atvirame kraštovaizdyje. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,25 m, aukštis – 17 m. Šis ąžuolas paskelbtas saugomu dar 1968 m., dabar jis yra valstybinės reikšmės botaninis gamtos paveldo objektas.
Šakarnių pušis auga Saločių girininkijos Šakarnių miške. Medžio aukštis siekia 30 m, skersmuo – 3,2 m. Gamtos paminklo statusas šiai pušiai suteiktas dar 1960 m., o respublikinės reikšmės paminklu tapo 1987 m.
Žadeikonių ąžuolas auga Žadeikonių k., apie 5 km į pietvakarius nuo Saločių, netoli kelio Saločiai–Telžiai. Medis keroja ant kalvelės esančiose senose Oniūnų kapinaitėse, aplink kurias driekiasi dirbami laukai. Gerai matomas nuo Kamaties tilto. Medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 6,05 m, aukštis – 22 m. Apie šį ąžuolą yra pasakojamos legendos (pvz., kad mėginta ąžuolą nupjauti, bet ėmęs bėgti kraujas, iš kurio susidaręs Kamaties upelis su raudonais skardžiais). Ąžuolas saugomas nuo 1960 m., dabar jis yra valstybinis botaninis gamtos paveldo objektas.
R. Grubinskienės ir P. Katkevičiaus nuotraukos
Šaltiniai:
Pasvalio kraštas / Tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas: Lututė, 1999.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Pasvalio_rajono_paveldas
http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/192-zadeikoniu-azuolas
