Skalių kalnas

Tai dolomitinė atodanga dešiniajame Mūšos krante. Ji yra Stipinų kaime, Joniškėlio apylinkių seniūnijoje, Mūšos slėnio botaniniame draustinyje. Kadangi dolomitas vadinamas ir uola, kalkėmis, kalkakmeniu, klintimis, ir skala, atodangą žmonės ėmė vadinti Skalių kalnu. Dolomitas susidarė maždaug prieš 350 mln. metų jūros dugne iš ištirpusių karbonatinių nuosėdų. Jūroms nusekus ir jų dugnui iškilus, oksiduojantis uolienoms, pakito jų spalva – pilkas dolomitas tapo gelsvai pilku.

Šis geologinis gamtos paminklas 1974 m. paskelbtas valstybės saugomu. Atodangos ilgis yra 45 m, plotis – 6 m, ji turi statų 7 m šlaitą, smingantį į upę. Vakarinėje skardžio dalyje matomos seniausios uolienos – Pamūšio svitos molis ir dolomitas, rytinėje – Stipinų svitos dolomitas, skardžio viršuje – iki 1 m storio kvartero nuogulos. Uolienose yra pirito, limonito, kriauklelių, kavernų. Atodangos apačioje veržiasi vanduo.

Sovietmečiu dolomitą bandyta skaldyti tvartų pamatams, čia buvo įrengtas kalnų technikos kliūčių ruožas. Seniūnijos rūpesčiu virš atodangos buvo pastatyta pavėsinė, suoliukai, sumūrytas ugniakuras, įrengti  betoniniai laiptai nusileisti iki papėdės. Tai buvo mėgstama turistų ir pramogautojų vieta. Dabar Skalių kalnas apsuptas privatizuota žeme, kurią nuo 2004 m. valdo švedų kapitalo įmonė „Alfa agro“ (įstatymu numatyta tik 25 m apsaugos zona).

 Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka

Šaltiniai:

Pasvalio kraštas / Tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas: Lututė, 1999.

Skalių kalnas: jei jis tylintis prabiltų… / Eduardas Vodzinskas // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2002, Nr. 2 (13), p. 2–3.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Skali%C5%B3_kalno_atodanga

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/103-skaliu-kalnas