Augalija

Pasvalio rajono žemės vienos derlingiausių šalyje, nes vyrauja priemolio ir molio dirvožemiai. Apie 80 proc. teritorijos yra urbanizuota, žemės sukultūrintos, todėl natūralių gamtos plotų išlikę mažai. Priskaičiuojama apie 760 rūšių augalų (tarp jų ir grybų), iš jų 31 įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad iš retų augalų jau išnyko liūninė našlaitė, dirvinė šerardija, virgininis varpenis. Iš naujų augalų minėtini česnakinis česnakas, smulkiažiedė gegužraibė, pelkinė kiaulpienė, šerinė kalnarūtė. Daugiausia retų augalų auga Žaliojoje girioje ir Pyvesos upės slėnio natūraliose pievose.

Drėgnesnėse pievose (Mūšos, Lėvens, Pyvesos slėniuose) daugiausia auga raktažolės pelenėlės, švelniosios kreisvės, laibakotės viksvos. Taip pat randamas pievinis kardelis, baltijinė gegūnė, nendrinis dryžutis. Tarp kupstinių viksvų gausiau auga pievinis pašiaušėlis, pelkinė vingiorykštė, paprastoji miglė, aitrusis vėdrynas, baltoji smilga, kupstinė šluotsmilgė ir kt. Paupiuose formuojasi nedidelės liekninio viksvameldyno bendrijos, kuriose auga pelkinės purienos, neužmirštuolės, kreisvės. Kai kur įsikūrusios aukštaūgės vingiorykštinių snaputynų bendrijos. Melvenynuose aptinkami pieviniai kardeliai, gegužraibės. Mažus plotelius sudaro dobilynai.

Miškai užima tik 16 proc. teritorijos. Pietinėje rajono dalyje plyti Žaliosios girios dalis, kitur – tik nedideli miškeliai. Dominuoja eglynai, pušynai ir uosynai.

Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka 

Šaltiniai:

Pasvalio kraštas / Tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas: Lututė, 1999.