Grigaliūnas Feliksas
Lietuvos miškininkas, valstybės tarnautojas, tarpukario Lietuvos žemės ūkio viceministras (Miškų departamento generalinis sekretorius), vienas svarbiausių Lietuvos miškų ūkio organizatorių XX a. pirmojoje pusėje.
Gimė 1870 m. Joniškėlyje (Pasvalio r.). Mirė 1939 m. sausio 24 d. Joniškėlyje, palaidotas Joniškėlio mūrinėse kapinėse.
Kilęs iš neturtingos Karpių dvaro kumečių šeimos. Tėvai, nors ir valstiečiai, vertino išsilavinimą ir sudarė sąlygas vaikams siekti mokslo. F. Grigaliūnas baigė gimnaziją ir Peterburgo miškų institutą.
Profesinę karjerą pradėjo Rusijos imperijos miškų administracijoje. 1893–1918 m. dirbo miškų inspektoriumi ir privačių dvarų miškų ūkio organizatoriumi įvairiose gubernijose (Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkų), vadovavo didelių dvarų miškų tvarkymui ir priežiūrai. Šiuo laikotarpiu įgijo didelę administracinę ir praktinę patirtį miškotvarkos srityje.
Atkūrus Lietuvos valstybę, sugrįžo į Lietuvą ir įsitraukė į valstybinių miškų sistemos kūrimą. Dalyvavo 1920 m. sudarytoje ekspertų komisijoje, kuri vertino carinės Rusijos ir Sovietų Rusijos Lietuvai padarytus nuostolius miškų ūkiui, bei dalyvavo derybose dėl kompensacijų. 1925 m. paskirtas Lietuvos žemės ūkio viceministru ir Miškų departamento generaliniu sekretoriumi. Šias pareigas ėjo iki 1938 m. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo konsoliduota valstybinių miškų valdymo sistema, išplėtotas urėdijų ir girininkijų tinklas, sustiprinta miškų administracinė struktūra.
Be administracinės veiklos, rėmė lietuvišką spaudą ir kultūrines iniciatyvas, bendravo su to meto visuomenės ir kultūros veikėjais (G. Petkevičaite-Bite, P. Matulioniu ir kt.), prisidėjo prie tautinio sąjūdžio palaikymo dar spaudos draudimo laikotarpiu per artimuosius. Dalyvavo politinio gyvenimo užkulisinėse diskusijose, tarp jų – 1936 m. bandymuose skatinti parlamentarizmo atkūrimą.
Asmeniniame gyvenime šeimos nesukūrė. Didžiąją gyvenimo dalį paskyrė profesinei veiklai ir tarnybai valstybei. 1938 m. išėjęs į pensiją gyveno Kaukluose, kur bandė ūkininkauti.
Šaltiniai:
Joniškėlis. – Vilnius: Akstis, 2007.– P. 864–865.