Ąžuolpamūšės parkas

Ąžuolpamūšės kaime, esančiame Saločių seniūnijoje (apie 7 km nuo Pasvalio), yra buvusios dvarvietės parkas, užimantis 2,5 ha. Netoliese, Tatulos ir Ūgės upių santakoje, stūkso piliakalnis. Vietovė Ąžuolpamūše vadinama nuo XIX a. dėl Mūšos pakrantėse augančių didelių šimtamečių ąžuolų.

Čia buvusį Pamūšės dvarą valdė vokiečių baronas Ferdinandas Klopmanas. Jis dvarą pralošė kortomis ir iš šios vietovės apie 1871 m. išvyko. Vėlesni šeimininkai – vokiečių baronai Ropai. Jie pasistatė naujus rūmus, įkūrė parką. Apie 1900–1910 m. buvo įrengta apie 300 m ilgio požeminė vandentiekio linija: vanduo iš Jiešmens upės šlaite buvusio šaltinio buvo tiekiamas į dvarą, siurblį suko arkliai (manoma, kad tai pirmasis vandentiekis Pasvalio krašte). 1924 m. dvaras išparceliuotas: dvaro centrą įsigijo Čėčiai, kitą dalį dvarvietės – Budriūnas ir Barauskas. Dvaro rūmai neišliko, yra tik ūkinių pastatų likučių.

Per Ąžuolpamūšės parką vingiuoja Jiešmuo, netoliese įtekantis į Mūšą. Be senų ir drūtų ąžuolų, auga mažalapių liepų alėjos, uosiai, klevai. Yra įvežtinių augalų rūšių: europinių maumedžių, varpinių ameliankių, didžialapių liepų, jazminų.

Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka (parko ąžuolai)

Šaltiniai:

Pasvalio kraštas / Tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas: Lututė, 1999.

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/326-azuolpamuses-dvaras