Pirmą kartą paminėtas 1857 m. 1905 m. senasis malūnas sudegė, 1909 m. pastatytas mūrinis. Vėl degė 1965 m. Dabar privatus objektas.
Parko viduriu teka Bėrė, Mūšos intakas. Landšaftinio plano parke yra 10 rūšių vietinių medžių. Auga labai stora vinkšna.
XVIII a. pab.- XIX a. pr. Saločių dvarą valdė grafas Medemas. Iš dvaro statinių išlikęs tik dvaro rūsys.
Parkas įkurtas XIX a., šeimininkaujant baronams Ropams. Užima 4 ha, vakariniu jo pakraščiu teka Mūša.
Dvaras XIX a. II pusėje įkurtas vokiečių baronų Ropų. Iš dvaro sodybos likę tik kumetynas ir 2 svirnai.
Parkas įkurtas XIX a., Dagilynės dvarą valdant Liudvikui von Ropui. Dvaro sodyba įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Dagilynės dvaro sodyba įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Centriniai dvaro rūmai išlikę, nors ir prastos būklės. Yra parkas.
Parke auga 17 m aukščio Veimuto pušis – saugomas gamtos paveldo objektas (kamieno apimtis – 2,65 m, skersmuo – per 85 cm).
Dvarą XVIII-XX a. pr. valdė vokiečių baronai Ropai, paskui Berai, o po parceliacijos 1924 m. įsigijo Bričkų šeima.
Čia auga daug didelių šimtamečių ąžuolų. Per Ąžuolpamūšės parką vingiuoja Jiešmuo, netoliese įtekantis į Mūšą.
Parkas įkurtas, dvare šeimininkaujant baronams Vildemanams-Klopmanams. Pro parko medžius matosi vaizdingas Mūšos slėnis.
Dvarvietėje išliko rūmai, statyti XIX a. pradžioje, valdant vokiečių kilmės baronui Vildemanui-Klopmanui.
