XVIII a. pab.- XIX a. pr. Saločių dvarą valdė grafas Medemas. Iš dvaro statinių išlikęs tik dvaro rūsys.
Raudonpamūšio parkas užima 4 ha, vakariniu jo pakraščiu teka Mūša. Augalija nėra įvairi, parką mėgsta paukščiai.
Dvaras XIX a. II pusėje įkurtas vokiečių baronų Ropų. Iš dvaro sodybos likę tik kumetynas ir 2 svirnai.
Parkas įkurtas XIX a., Dagilynės dvarą valdant Liudvikui von Ropui. Dvaro sodyba įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Dagilynės dvaro sodyba įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Centriniai dvaro rūmai išlikę, nors ir prastos būklės. Yra parkas.
Parke auga 17 m aukščio Veimuto pušis – saugomas botaninis gamtos paveldo objektas (kamieno apimtis – 2,65 m, skersmuo – per 85 cm).
Dvarą XVIII-XX a. pr. valdė vokiečių baronai Ropai, paskui Berai, o po parceliacijos 1924 m. įsigijo Bričkų šeima.
Čia auga daug didelių šimtamečių ąžuolų. Per Ąžuolpamūšės parką vingiuoja Jiešmuo, netoliese įtekantis į Mūšą.
Parkas įkurtas, dvare šeimininkaujant baronams Vildemanams-Klopmanams. Pro parko medžius matosi vaizdingas Mūšos slėnis.
Dvarvietėje išliko rūmai, statyti XIX a. pradžioje, valdant vokiečių kilmės baronui Vildemanui-Klopmanui.
Išlikęs ir prižiūrimas Škilinpamūšio dvaro parkas yra mišraus plano. Per jį teka bevardis upelis, Mūšos intakas.
Dvaro pastatai yra išlikę. Centriniai rūmai vienaaukščiai, įdomios architektūros ūkiniai pastatai. Yra parkas.
