Saločių dvaras

Saločiai, pirmąkart paminėti 1514 m., buvo Biržų Radvilų kunigaikštystės valda. 1589 m. Elžbieta Komajevskytė-Naruševičienė užstatė Saločius už 2000 kapų Vilniaus tijūnui Jonui Dominykui Pacui, o jis 1590 m. valdą užstatė K. Radvilai. 1601 m. Jurgis Komorovskis, turėjęs pusę Saločių dvaro, perleido jį Kristupui Radvilai Perkūnui. XVII a. II pusėje norėta sujungti Saločius su visa Biržų kunigaikštyste. Saločių valdai priklausė du stambūs palivarkai: Biržų žemionio Jono Skrockio (prie Mūšos) ir Kiemėnai.

XVIII a. Saločiai buvo iš Livonijos atsikėlusių grafų Medemų valdos (galbūt valdė kuris nors iš grafo Johano Frydricho von Medemo sūnų, turėjusių ir daugiau dvarų Lietuvoje). Pradžioje jiems priklausė ir miestelis su bažnyčia, žydų maldos namais, elgetynu. 1863 m. dvarą jau valdė baronas Eugenijus von Harenas.

Saločių dvaro sodyba su ūkiniais pastatais buvo išsidėsčiusi nuo Mūšos upės slėnio į rytus, pagal Bėrės upelio pietinį pakraštį.

1925 m. dvaras išparceliuotas. Iš dvaro statinių išlikęs tik rūsys, kuriame įrengta medžiotojų būrelio užeiga. Dar yra senos dvaro kapinės.

Viršelyje nuotrauka iš pasvalia.lt 

Šaltiniai:

http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/325-salociu-dvaras

https://lt.wikipedia.org/wiki/Salo%C4%8Di%C5%B3_dvaras

https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/salociu-dvaro-sodybos-fragmentai/1722