Pasvalys

Miestas pradėjo kurtis prie dviejų upių – Lėvens ir Svalios – žiočių. 1497 m. gruodžio 6 d. kunigaikščio Jogailos anūkas Aleksandras raštu, išduotu Pasvalio kunigui Jonui Grotui, leido čia statyti bažnyčią. 1498 m. Pasvalyje pastatyta pirmoji bažnyčia.

1557 m. buvo iškilusi grėsmė kilti karui tarp Livonijos ir Lietuvos. Pasvalyje susitiko abiejų valstybių valdovai – Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas ir LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas – ir pasirašė taikos sutartį, kuri vadinama „Pasvalio taika”. Sutartimi buvo atnaujinti prekybiniai ryšiai, įsipareigota kovoti kartu prieš Ivano Rūsčiojo kariuomenę, jei veržtųsi į šį kraštą.

Nuo 1580 m. iki XIX a. vidurio Pasvalys priklausė bažnyčiai. 1919 m. tapo apskrities, kuri iki 1925 m. buvo vadinama Pasvalio–Biržų apskritimi, centru. 1924 m. tapo valsčiaus, 1947 m. – apskrities, 1950 m. – rajono centru.

Miesto centre, keturių pagrindinių gatvių sankryžoje, yra keturkampė aikštė, vadinama Vytauto Didžiojo aikšte (XIX a. I p. čia buvo Turgaus aikštė). Išliko XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamųjų namų. Yra Pasvalio siaurojo geležinkelio senosios stoties kompleksas (XX a. I pusė), geležinkelio tiltas per Lėvenį.

Prie gimnazijos yra paminklas Petrui Vileišiui (pastatytas 1935 m., skulptorius V. Grybas). 1974 m. mieste pastatyta skulptūra „Laukuose“ (aut. A. Dimžlys), paminklas Petrui Avižoniui (2003 m., skulptorius A. Bosas). Senosiose Pasvalio kapinėse (P. Avižonio g., buv. Kapų) stovi paminklas krašto tremtiniams ir politiniams kaliniams. Vytauto Didžiojo aikštėje, prie šventoriaus tvoros, kur gulėjo nužudytų partizanų kūnai, yra kryžius ir memorialinė lenta.

1997 m. su iškilmėmis švęstas miesto jubiliejus – 500 metų nuo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Ta proga prie Svalios ir Lėvens santakos buvo pastatyta granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis ir paminklas: penki vertikalūs metaliniai stulpai ir penki horizontalūs spirale platėjantys žiedai, žymintys kiekvieno miesto raidos šimtmetį. 2020 m. ši moderni kompozicija nugriauta ir toje vietoje pastatytas paminklas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Miesto vakarinėje dalyje (Nepriklausomybės g. gale) yra 70 ha Pasvalio kultūros ir poilsio parkas su kempingu. Įkurtas Smegduobių parkas, „Pasvalio Šveicarijos” teritorijoje (palei Svalią) – Svalios parkas, už Lėvens, buvusios klebonijos teritorijoje, – Užupio parkas.

Yra Pasvalio miesto stadionas, „Pieno žvaigždžių” sporto arena su baseinu, Kultūros centras, Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, Pasvalio krašto muziejus, ligoninė ir poliklinika, kelios privačios gydymo įstaigos. Mieste veikia 4 mokyklos (gimnazija, progimnazija, pagrindinė ir specialioji), 3 vaikų darželiai, dvi gamyklos: „Pieno žvaigždžių” filialas Pasvalio sūrinė ir bioetanolio gamykla „Kurana“ . Yra 2 restoranai, 2 kavinės, valgykla, dvi picerijos.

2021 m. duomenimis, Pasvalyje gyvena 6451 žmogus.

Pasvalio mieste gimė šie šalyje žinomi asmenys:

• Petras Avižonis (1875–1939), gydytojas, kalbininkas, visuomenės veikėjas;
• Gediminas Baravykas (1940–1995), architektas;
• Algirdas Dovydėnas (1944–2015), dailininkas vitražistas;
• Vladas Braziūnas (g. 1952), poetas, vertėjas;
• Algimanta Žukauskienė (g. 1952), žurnalistė, TV darbuotoja;
• Asta Krikščiūnaitė (g. 1961), operos dainininkė;
• Algirdas Bagdonavičius (g. 1977), operos dainininkas.

Viršelyje R. Grubinskienės nuotr.

Šaltiniai:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Pasvalys

https://www.vle.lt/straipsnis/pasvalys/

Pasvalio kronika. XIV–XVIII a. Parengė Algimantas Krinčius. Pasvalio krašto muziejus, 2025.