Pasvalys

Pasvalys – viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių, istorijos šaltiniuose minima nuo XIII a. pabaigos. Miestas pradėjo kurtis prie dviejų upių – Lėvens ir Svalios – žiočių.

1497 m. gruodžio 6 d. kunigaikščio Jogailos anūkas Aleksandras raštu, išduotu Pasvalio kunigui Jonui Grotui, leido čia statyti bažnyčią. 1498 m. Pasvalyje pastatyta pirmoji bažnyčia.

1557 m. buvo iškilusi grėsmė kilti karui tarp Livonijos ir Lietuvos. Pasvalyje susitiko abiejų valstybių valdovai – Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas ir LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas – ir pasirašė taikos sutartį, kurį vadinama „Pasvalio taika”. Sutartimi buvo atnaujinti prekybiniai ryšiai, įsipareigota kovoti kartu prieš Ivano Rūsčiojo kariuomenę, jei veržtųsi į šį kraštą.

Nuo 1580 m. iki XIX a. vidurio Pasvalys priklausė bažnyčiai. 1919 m. tapo apskrities, kuri iki 1925 m. buvo vadinama Pasvalio–Biržų apskritimi, centru. 1924 m. tapo valsčiaus, 1947 m. – apskrities, 1950 m. – rajono centru.

Mieste keturių pagrindinių gatvių sankryžoje yra 2 keturkampės aikštės: senoji (XIX a. I pusė), šalia jos – naujoji (XX a. II pusė). Išliko XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamųjų namų. Yra Pasvalio siaurojo geležinkelio senosios stoties kompleksas (XX a. I pusė): bagažinė, ūkinis pastatas, stoties namas, prekių sandėlis, stotis, geležinkelio tiltas per Lėvenį.

Prie gimnazijos yra paminklas Petrui Vileišiui (pastatytas 1935, skulptorius V. Grybas). 1974 m. mieste pastatyta skulptūra „Laukuose“ (aut. A. Dimžlys), paminklas Petrui Avižoniui (2003 m., skulptorius A. Bosas). Senosiose Pasvalio kapinėse (P. Avižonio g., buv. Kapų) pastatytas paminklas krašto tremtiniams ir politiniams kaliniams. Vytauto Didžiojo aikštėje, prie šventoriaus tvoros, kur mesdavo nužudytų partizanų kūnus, atidengta memorialinė lenta.

1997 m. su iškilmėmis švęstas miesto jubiliejus – 500 metų nuo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Ta proga prie Svalios ir Lėvens santakos buvo pastatyta granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis ir paminklas: penki vertikalūs metaliniai stulpai ir penki horizontalūs spirale platėjantys žiedai, žymintys kiekvieno miesto raidos šimtmetį. 2020 m. ši moderni kompozicija nugriauta ir toje vietoje pastatytas paminklas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Miesto vakarinėje dalyje (Nepriklausomybės g. gale) yra 70 ha užimantis Pasvalio kultūros ir poilsio parkas. Įkurtas Smegduobių parkas. „Pasvalio Šveicarijos” teritorijoje (palei Svalią) įkurtas Svalios parkas.

Yra Pasvalio miesto stadionas, Sporto rūmai – „Pieno žvaigždžių” arena. Mieste veikia 4 mokyklos.

2021 m. duomenimis, Pasvalyje gyvena 6451 žmogus.

Pasvalio mieste gimė šie šalyje žinomi asmenys:

• Petras Avižonis (1875–1939), gydytojas, kalbininkas, visuomenės veikėjas
• Gediminas Baravykas (1940–1995), architektas
• Algirdas Dovydėnas (g. 1944), dailininkas vitražistas
• Vladas Braziūnas (g. 1952), poetas, vertėjas
• Algimanta Žukauskienė (g. 1952), žurnalistė
• Asta Krikščiūnaitė (g. 1961), dainininkė
• Algirdas Bagdonavičius (g. 1977), dainininkas