Spudas Vaidotas
Kaune gimęs (1935 m. balandžio 27 d.) poetas ir pedagogas Vaidotas Spudas Pasvalyje gyveno daugiau kaip 3 metus: nuo 1949 m. sausio iki 1952 m. spalio mėn. Mirė, išgyvenęs 26-erius. Jau po mirties išleistos 3 knygos: „Mėlynos pušys“ (1963) ir „Susitikt tave norėčiau vėlei“ (1974) ir „Aš mėlyna jauna pušis...“ (2015) – be eilėraščių, publikuojami ir jo laiškai, dienoraščio ištraukos, atsiminimai apie jį. Nors Vaidotas Spudas nespėjo daug nusipelnyti lietuvių literatūrai, bet vienas kūrinys poetą įamžino – tai daina (muzika K. Kavecko) tapęs eilėraštis: „Susitikt tave norėčiau vėlei / Ties gimtaisiais Apaščios krantais...“
Vaidoto tėvas Povilas Spudas buvo istorijos mokytojas, ir dėl jo dažnai keičiamų darbo vietų 1949 m. pradžioje šeima atsidūrė Pasvalyje. Bet mūsų kraštas šeimai nebuvo svetimas: mama Leonora Butkutė-Spudienė kilusi iš Puškonių, ten, tėvų namuose, gyveno jos brolis Bronislovas ir sesuo Veronika. Istorijos ir lietuvių kalbos mokytoju Pasvalio vidurinėje mokykloje P. Spudas dirbo nuo 1949 m. sausio iki 1951 m. rugsėjo (1951–1952 m. buvo įsidarbinęs Barklainiuose). Kai atvyko į Pasvalį, Vaidotui buvo 14 metų. Iš pradžių jis mokėsi vidurinėje mokykloje (dabar Petro Vileišio gimnazija), paskui perėjo į Pasvalio darbininkų jaunimo mokyklą. 1952 m. rudenį šeima persikėlė į Biržus, ir ten Vaidotas baigė 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Saulės“ gimnazija).
Pasvalyje Vaidotas Spudas su tėvais gyveno Svalios gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtame name (jis išlikęs). Netoliese buvo įsikūręs ir jo draugas, bendramokslis Antanas Šimkūnas (1931–2025), kuris 1952 m. iš Pasvalio išvyko, ir tada jiedu ėmė susirašinėti laiškais (A. Šimkūnas keturis V. Spudo laiškus yra padovanojęs Petro Vileišio gimnazijos muziejui). A. Šimkūnas buvo mokyklos literatų būrelio pirmininkas (globojo mokytoja Rozalija Vaitiekūnaitė), Vaidotas tapo būrelio nariu.
Yra ir dar vienas V. Spudo ryšys su Pasvalio kraštu: jo žmona tapo pasvalietė. Vaidotas po studijų dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Biržų krašte, o 1958 m. persikėlė į Linkuvą, kur jau buvo apsigyvenę tėvai, gavę giminaitės palikimą. Vaidotas mokytojavo Linkuvos vidurinėje mokykloje. Čia ir susipažino su geografijos ir biologijos mokytoja Adele Petruškevičiūte, kilusia iš Joniškėlio.
Adelė Petruškevičiūtė-Spudienė (vėliau Nikontienė) gimė 1931 m. kovo 12 d. Tėtis dirbo Joniškėlio plytinėje, o mama buitiniame kombinate. Adelė 1951 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą, studijavo Šiaulių mokytojų institute. Dirbo Linkuvos vidurinėje mokykloje: mokytojavo, ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas, vadovavo ir Linkuvos darbininkų jaunimo vidurinei mokyklai (vakarinei).
Adelė su Vaidotu augino du sūnus: 1958 m. gimė Linardas, o po metų – Giedrius. Kartu jie gyveno tik 3 metus: 1961 m. poetas mirė. Po Vaidoto mirties praėjus 10 metų, Adelė sukūrė kitą šeimą, apsigyveno Pakruojyje. Jos antruoju vyru tapo Vladas Nikontas, Pakruojo r. laikraščio „Auksinė varpa“ redaktorius, kino direkcijos vadovas, vėliau rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Adelė Spudienė-Nikontienė (1931–2022) palaidota Linkuvos kapinėse šalia pirmojo vyro Vaidoto Spudo, ten pat jau atgulė ir jų sūnus Giedrius (mirė 2024 m.).
Regina Grubinskienė