Mikelinskas Jonas

Gimė 1922 m. gegužės 6 d. Žadeikėlių kaime, Pasvalio r. Mokėsi Pasvalio gimnazijoje, bet 1942 m. buvo išsiųstas į priverstinius darbus Vokietijoje. Gimnaziją baigė 1944 m. 3 metus mokytojavo Saločiuose, paskui Vilniaus universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas, dirbo mokytoju Onuškyje, vėliau Švietimo ministerijoje inspektoriumi.

Pirmąją knygą – apsakymų rinkinį „Senis po laikrodžiu“ – Jonas Mikelinskas išleido 1960 m., sulaukęs 38-erių. Tapo Rašytojų sąjungos nariu, dirbo prozos konsultantu.

1968 m. pasirodžiusi jo apysaka „Trys dienos ir trys naktys“ buvo „sutriuškinta“ ir pasmerkta sovietų valdžios. Romane „Genys yra margas“ (1976) rašytojas bandė reabilituoti rezistentus. Jo romaną „Už horizonto – laisvė“, paremtą autentiškais išgyvenimais priverstinių darbų stovykloje, vadino fašistiniu. Dar vienas romanas apie pokarį „Juodųjų eglių šalis“, parašytas 1967 m., išleistas tik 1988 m.

Populiariomis knygomis sovietmečiu tapo J. Mikelinsko romanai „Vandens nešėja“ (1964), „O laikrodis eina“ (1966), „Kur lygūs laukai“ (1981), novelių ir apysakų knygos „Žiupsnis smėlio“ (1965), „Laukinė obelis“ (1976) ir kt.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, rašytojo balsas skambėjo taip pat aštriai. XXI a. pirmajame  dešimtmetyje išleistos J. Mikelinsko knygos verčia skaitytojus susimąstyti apie holokaustą, grėsmę tautai keliančią „kosmopolitinę orientaciją“ ir kitus aktualius dalykus – tai byloja ir knygų (politinių romanų, publicistikos, apmąstymų) pavadinimai: „Žmogaus esmė“ (2001), „Žmogus ir jo legenda“ (2002), „Čia ir dabar“ (2006), „Kada Kodėl taps Todėl?“ (2004), „Kodėl yra taip, kaip yra?“ (2006), „Niurnbergo šešėlis“ (2009).

2002 m. Jonas Mikelinskas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Mirė rašytojas 2015 m. sausio 25 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Regina Grubinskienė

Skaityti: http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/in-memoriam/387-regina-grubinskiene-jis-buvo-einantis