Nistelis Jonas Vytautas
Poetas, eseistas, vertėjas, architektas Jonas Vytautas Nistelis gimė 1922 m. rugpjūčio 24 d. Ąžuolpamūšės kaime, Pasvalio r. Mirė 1986 m. kovo 7 d. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.
1940 m. J. V. Nistelis baigė Pasvalio inž. Petro Vileišio gimnaziją. Studijavo Kaune Vytauto Didžiojo universitete architektūrą, Taikomosios dailės institute tapybą. Nuo 1950 m. dirbo Šiaulių srities architektūros skyriuje paminklų apsaugos vyr. architektu. Inventorizavo bažnyčių pastatus ir dvarus, sudarinėjo planus, pagal kuriuos buvo statomi ir atstatomi rajonų centrai: Biržai, Rokiškis, Obeliai, Pandėlys, Linkuva, Šeduva, Pasvalys, Pakruojis, Kuršėnai. 1957 m. suprojektavo Juodupės bažnyčią, bet statybai leidimo negauta.
Vėliau dirbo „Komprojekte“ vyriausiuoju architektu. Projektavo administracinius pastatus, kvartalus, gyvenamuosius namus. Paskutinis jo darbas – Telšių dramos teatras ir kultūros rūmai (pastatyti tik kultūros rūmai). Vienas pirmųjų respublikoje sudarė miesto aptarnavimo centrų schemą ir šia tema rašė mokslinį darbą. Persikėlė į Vilnių – į Statybos ir architektūros reikalų komitetą. Rašė straipsnius žurnalui „Statyba ir architektūra“. Vienas pirmųjų propagavo pėsčiųjų gatvių idėją, kuri įgyvendinta Šiauliuose.
Užsakymus projektavimui ir moksliniam darbui stabdė J. V. Nistelio atsisakymas 1944 m. eiti tarnauti Raudonojoje armijoje. Be to, buvo praktikuojantis katalikas. 1972 m. dėl sunkios ligos grįžo į Šiaulius ir architektu nebedirbo, atsidėjo literatūrai.
Savo literatūrinės kūrybos J. V. Nistelis nepublikavo. Tik 1973 m. išleista jo išversta Rabindranato Tagorės „Lyrika“. Sudarinėjo lietuvių kalbos rimų žodyną ir retesnių žodžių kilmės žodyną – „Žodžių biografijas“ bei gražiausių lietuvių poezijos eilučių antologiją. Sukaupė 6000 knygų biblioteką, didelę pašto ženklų kolekciją. Žaisdavo šachmatais, fotografuodavo, dalyvaudavo parodose, grodavo smuiku, tapydavo.
Po J. V. Nistelio mirties, žmonos Apolonijos rūpesčiu, išleisti 4 religinės poezijos rinkiniai: „Šventoji valanda“ (1996), „Kryžiaus kelias“ (1997), „Žodžio aidai“ (1998), „Malonės pilnoji“ (1999). Dar 4 knygose sudėta kita originalioji kūryba – eilėraščiai: „Didieji siluetai“ (1993), „Lietuviškos rapsodijos“ (1995), „Eilės tylumai“ (1996), „Žodžiai prieš saulėlydį“ (1999). 1997 m. išleista vertimų knyga „Įdukrintos dainos“. Vertė Frederiko Garsijos Lorkos, Reinerio Marijos Rilkės eilėraščius.
Regina Grubinskienė