Kačerauskienė-Vasiliauskaitė Aldona
Gimė 1939 m. sausio 26 d. Švilpiškių k., Pumpėnų sen., Pasvalio r. Mokėsi Rinkūnų septynmetėje, nuo 1953 m. – Pumpėnų vidurinėje mokykloje. 1957 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dalyvaudavo tautosakos ekspedicijose, vadovaujamose prof. Donato Saukos. Daug liaudies dainų užrašė gimtosiose apylinkėse, parašė 2 apybraižas knygai „Aš išdainavau visas daineles“ (sud. D. Krištopaitė; Vilnius: Vaga, 1985, I t.). 1962–1966 m. Vilniaus universitete studijavo ekonomiką.
Dirbo ekonomiste Švietimo ministerijoje, 28 metus (1972–1999) – moksline bendradarbe LTSR ŠM Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas, 1973–2001 m. – Pedagogikos institutas). 1980 m. suteiktas ekonomikos mokslų kandidatės laipsnis, nuo 1993 m. – socialinių mokslų daktarės laipsnis. Išleido disertacijos pagrindu parengtą knygą „Aktualūs mokyklų materialinio techninio aprūpinimo klausimai“ (1984) ir daugiau kartu su kitomis mokslininkėmis parašytų knygų. 1990 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės (dabar docentės) vardas. Rašė mokslinius straipsnius, skaitė pranešimus ir paskaitas įvairiuose Lietuvos ir tuometės TSRS miestuose. Atgimimo metais, vykdant Lietuvos švietimo reformą, tyrinėjo devynmetės mokyklos perėjimo į dešimtmetę galimybes, išvadas skelbė spaudoje.
Dr. Aldona Kačerauskienė – aktyvi visuomeninės veiklos dalyvė: buvo Pedagogikos instituto Knygos bičiulių draugijos pirmininkė, Atgimimo ir nepriklausomybės metais – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (dabar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija), Lietuvos katalikių moterų sąjungos (dabar Pasvalio skyriaus draugijos), Ateitininkų federacijos, Blaivystės sąjūdžio (vėliau Vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdis) narė, rašo teologinius ir kitokios tematikos straipsnius spaudos leidiniams „XXI amžius“, „Caritas“, „Saleziečių žinos“, „Apžvalga“, „Tėvynės šviesa“, „Blaivioji Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Draugas“, „Šiaurietiški atsivėrimai“ ir kt. Užrašė apie 2000 pokario partizanų ir tremtinių dainų, parašė straipsnį „Rezistencijos ir tremties dainos, jų kūrėjai ir pateikėjai“ knygos „Aš išdainavau visas daineles“ III tomui (sud. D. Krištopaitė; Vilnius: LRS leidykla, 1997).
2001 m. išleido atsiminimų knygą „Tiesiu keliu“ (Vilnius: Miško kelias), yra viena iš knygų „Pumpėnai“ (Utena: Utenos spaustuvė, 2002) ir „Gyvenimas su darbu ir malda“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2008) sudarytojų.
1962 m. sukūrė šeimą su statybos inžinieriumi Jonu Kačerausku (1924–2023). Jų sūnus Tomas Kačerauskas (g. 1986 m.) – rašytojas, eseistas, vertėjas iš anglų ir vokiečių kalbų, filosofas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 4 knygų autorius, mokslo žurnalų redaktorius.
Viršelyje nuotr. iš Pasvalio krašto muziejaus fondų
Šaltiniai:
Kačerauskienė Aldona. Tiesiu keliu. Vilnius: Miško kelias, 2001.