Mališauskas Jonas

Kultūros darbuotojas, muzikantas, dainų kūrėjas, kolektyvų vadovas. Literatas, 8 knygų autorius.

Gimė 1945 m. sausio 5 d. Šikšneliškių k., Pasvalio r., augo 11 vaikų šeimoje. Mokėsi Žadeikių pradinėje, Pasvalio vidurinėje mokykloje. Tarnavo sovietinėje armijoje, sutrikus sveikatai, iš tarnybos atleistas. Įsidarbino laborantu Pasvalio r. Tetirvinų pieninėje.

Kadangi traukė kultūrinis darbas, buvo muzikalus, grojo akordeonu, 1966 m. tapo Kriklinių kultūros namų direktoriumi. Statė spektaklius, pats vaidino, organizavo jaunimo šokius ir pats grojo, subūrė vyrų ir moterų folklorinius kolektyvus. 1969–1974 m. dirbo Talačkonių kultūros namuose. Ten taip pat subūrė vyrų ir moterų šokių kolektyvus, folklorinį ansamblį, statė spektaklius. Organizavo festivalius, šventes, kvietėsi profesionalius kolektyvus su koncertais ir spektakliais.

Mokėsi Alytaus muzikos mokykloje, kur įgijo saviveiklinio choro vadovo specialybę. 1974 m. buvo perkeltas dirbti „Atžalyno“ kolūkio Kiemelių kultūros namų direktoriumi. Čia dirbo 16 metų. Kultūros namuose buvo erdvi 350 vietų salė, virš jos kino studija, kurioje teko rodyti kino filmus, todėl mokėsi Kaune kino mechaniko kursuose. Režisavo šventes, galvijų išgynimo į ganyklas šventė buvo nufilmuota ir parodyta Lietuvos televizijoje. Su folkloro kolektyvu sukūrė spektaklį ,,Linarūtės pabaigtuvės“, kuriame vaidino apie 50 kaimo žmonių. Jis rodytas Vilniuje, nufilmuotas Lietuvos kino studijos, fragmentas rodomas dokumentiniame filme ,,Apie trečią brolį Joną“ (1973). Taip pat buvo nufilmuota su vaikais pastatyta S. Nėries pasaka ,,Eglė žalčių karalienė“.

Neakivaizdiniuose kursuose Panevėžyje įgijo ekskursijų vadovo II kategoriją, vežė keliautojus į Maskvą, Leningradą, Minską, Rygą, Armėniją, Gruziją, Moldaviją ir kt. Neakivaizdiniu būdu 3 m. mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje, įgijo masinių renginių ir švenčių režisieriaus specialybę.

Tuo metu laikytas geriausiu Pasvalio rajono kultūros darbuotoju.

Persikėlęs gyventi į Panevėžį, įsidarbino meno vadovu Panevėžio aklųjų kombinate. Vėliau pakviestas į Panevėžio r. Šilagalio kultūros namus dirbti meno vadovu, vėliau tapo direktoriumi. Subūrė jaunimo šokių kolektyvą, pagyvenusių žmonių folkloro kolektyvą ,,Šarma“, Pažagienių kaime – pagyvenusių žmonių folkloro kolektyvą ,,Vėtrungė“. Šilagalyje dirbo 35 metus, tuo pačiu metu vadovavo Panevėžio miesto neįgaliųjų kolektyvui ,,Jovaras“.

Rašo eilėraščius, kuria dainas. Eilėraščiai išaugę ant liaudies dainos pamatų: jie melodingi, vyrauja švelnus lyrizmas, atvirumas, vartojami kreipiniai, pakartojimai, deminutyvai, dainoms būdinga leksika. Daug gimtinės vaizdų, mirusių artimųjų ilgesio, prisiminimų. Išleido 8 knygas, vienoje iš jų pasakojama apie gimtąjį Šikšneliškių kaimą, kitoje – savojo gyvenimo aprašymas, atsiminimai.

Nuo 2000 m. yra Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ narys. Šikšneliškiuose, gimtosios sodybos klėtyje, turi įrengęs kraštotyros muziejėlį.

Bibliografija:

• Prie Pyvesos vingio. Eilėraščiai. Panevėžys: UAB „Nevėžio spaustuvė“, 2001
• Ateiki į vienatvės sodą. Eilėraščiai. Panevėžys: UAB „Nevėžio spaustuvė“, 2002.
• Norėčiau nuskristi. Eilėraščiai. Panevėžys: UAB „ARG ofsetas“, 2006.
• Tėvų namai. Eilėraščiai ir dainos. Panevėžys: UAB „Tėvynė“, 2009.
• Vaivorykščių žemė. Eilėraščiai vaikams. P., 2014.
• Tik paukščiai sugrįžta. Eilėraščiai. Utena: Utenos spaustuvė, 2014.
• Saulėlydis tėviškėje. Eilėraščiai ir pasakojimas apie Šikšneliškių kaimą. Utena: Utenos spaustuvė, 2017.
• Trupiniai nuo gyvenimo stalo. Eilėraščiai ir atsiminimai. Kaunas: UAB „Ridsales“, 2025.