Poška Antanas

Keliautojas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, esperantininkas. Antanas Poška (Paškevičius) gimė 1903 m. kovo 10 d. Gripkeliuose (Saločių sen.). Tėvas buvo knygnešys, įrišinėdavo knygas, turėjo lietuviškų laikraščių komplektus. Antanas išmoko skaityti, eidamas 6-uosius. Mokėsi Kiemėnų pradžios mokykloje, piemenavo pas ūkininkus. Būdamas 14 m., išmoko esperanto kalbą, ėmė rašyti straipsnelius spaudos leidiniams, kūrė apsakymus istorine tematika, eilėraščius, komedijas vaidinimams, piešė.

Nuo 1922 m. gyveno Kaune ir mokėsi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijoje. Nuo 1923 m. dalyvavo esperantininkų kongresuose, 1924 m. gavo esperanto kalbos mokytojo pažymėjimą, vedė radijo laidas esperanto kalba, išleido knygą „Esperanto raktas“. Nuo 1926 m. vertė knygas iš įvairių kalbų. Paškevičiaus pavardę pasikeitė į Poškos.

1925–1928 m. Kauno universitete studijavo mediciną. 1925 m. su dviem draugais dviračiais leidosi į pirmąją savo kelionę po Lietuvą, įspūdžius skelbė spaudoje. Rinko tautosaką, atsiminimus apie knygnešius. 1927 m. po Lietuvą keliavo motociklu, apvažiavo aplink Baltijos jūrą. 1928 m. kartu su Matu Šalčiumi motociklais išvyko į Indiją, norėdamas tyrinėti lietuvių kalbos ir sanskrito panašumą. Artimuosiuose Rytuose atsiskyrė nuo bendrakeleivio. Susirgęs maliarija, pusmetį praleido Irane, o 1930 m. pasiekė Indiją. 1930–1933 m. Bombėjaus universitete studijavo antropologiją, gilino esperanto žinias. 1934–1937 m. keliavo po Afganistaną, Iraną, Iraką ir Kurdistaną, vadovavo antropologinėms ekspedicijoms. Apie keliones parašė 10 knygų seriją „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.

1938 m. grįžo į Lietuvą. Bendradarbiavo spaudos leidiniuose, buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas, savaitraščio „Darbas“ redaktorius. 1939 m. persikėlė į Vilnių, organizavo bibliotekų steigimą. Vokiečių okupacijos metais dirbo bibliotekoje, gelbėjo žydų autorių ir kitas iki karo išleistas knygas. 1944 m. tapo LTSR Švietimo komisariato bibliotekų skyriaus viršininku. 1945 m. birželį suimtas, 2 m. kalintas Archangelsko ir Komijos lageriuose, dar 11 m. buvo tremtyje.

1959 m. grįžęs į Lietuvą, gyveno Vilniuje. Dar keliavo po Tadžikiją, Kaukazo ir Užkaukazės respublikas, Kirgiziją. Išvertė R. Tagorės kūrinių, parengė „Bhagavadgytos“, „Rigvedos“ vertimus (rankraščiai saugomi Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose). Išleido 7 knygas, po mirties išleistos dar 3 (tarp jų knygų serija „Nuo Baltijos iki Bengalijos“).

Mirė 1992 m. spalio 16 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1998), Pasaulio tautų teisuolio atminimo medaliu (1998), suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas (2014). 2017 m. Klaipėdoje atidengtas jam skirtas paminklas.

2003 m. gimtuosiuose Gripkeliuose pastatytas atminimo stogastulpis. Vidurinė mokykla Saločiuose pavadinta Antano Poškos vardu (dabar Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla). Pasvalio krašto muziejuje veikia interaktyvi ekspozicija „Pasaulio žmogus – Antanas Poška” (keliautojo dvasią padeda patirti motociklas „Iž Jupiter 2“, yra asmeninių daiktų, knygų).

Šaltiniai:

Antano Poškos autobiografija (rankraštis)

https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Po%C5%A1ka

https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-poska/

https://www.psvb.lt/naujiena/is-antano-poskos-laisku-savo-biciuliui/