Zalensas Kazimieras
Gimė Puškonių k. 1924 m. gegužės 7 d. Mokėsi Puškonių pradžios mokykloje, Saločiuose, 1939–1944 m. Pasvalio inž. Petro Vileišio gimnazijoje. Visą gimnaziją baigė Vilniuje. Nuo 1949 m. dirbo „Tiesos“, paskui „Literatūros ir meno“ redakcijose. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Maskvoje baigė Aukštuosius scenaristų kursus, o grįžęs dirbo Televizijos teatro vyresniuoju redaktoriumi.
Televizijos teatre dirbo 22 metus. Jo repertuare stengėsi išlaikyti lietuvišką dvasią, išsaugoti tautinę kultūrą nepalankiais sovietinės valdžios metais: Lietuvos žiūrovai televizijos ekrane matė mūsų literatūros klasikos inscenizacijas, jis ir pats inscenizavo kūrinius, ir pats kūrė pjeses TV teatrui. Kai kurie draminiai kūriniai, rašyti kaip scenarijai spektakliams ir kino filmams, vėliau tapo apsakymais, apysakomis. Meninė proza atskleidžia puikaus pasakotojo talentą, žavi turtinga, aukštaitiškai sodria kalba, pasvalietiškos tarmės koloritu, žaismingu humoru.
Bendradarbiavimas su kinu K. Zalensui nebuvo sėkmingas. Įdomus kino scenarijus „Ragana“ nesulaukė ekrano, nors Lietuvos kino studija buvo pažadėjusi. Pats didžiausias darbas buvo filmas apie Darių ir Girėną: jis parašė kino apysaką „Skrendame pagal žvaigždes“ (fragmentai spausdinti savaitraštyje „Kalba Vilnius“ 1981 m.), bet kino studija pasirinko kitą autorių, o pažiūrėjęs filmą „Skrydis per Atlantą“, dienoraštyje parašė: „Šmikiai! Tiek daug jie paėmė iš mano scenarijaus. Teisybę šnekant – pavogė!“ Didelį nusivylimą išgyveno, išvydęs pagal jo scenarijų pastatytą filmą „Markizas ir piemenaitė“ (rež. A. Dausa). Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius) taip pat remiasi K. Zalenso kūriniu, nors tai nėra skelbiama: iš tikrųjų šio filmo veiksmas vyksta Pasvalio krašte, Joniškėlio apylinkėse, kur K. Zalensui keletą mėnesių teko dirbti valsčiaus raštininku (dėl šio „jaunystės paklydimo“ labai apgailestavo). Apysaka „Antosė“, kurią ir „pasiskolino“ V. Žalakevičius, TV režisieriaus V. Bačiulio nuomone, tai „stipriausia, ką jis sukūrė. Kazys tuo laiku nebijojo parodyti stribų gyvenimo purvą ir žiaurumą“. Per visą sovietmetį K. Zalensas išliko nepartinis, todėl daugeliui jis neįtiko ir nepatiko.
Ne žodžiais deklaruojamą tėvynės meilę rodo šio žmogaus darbai (tai liudija dienoraščiai, laiškai, kūriniai). 1988–1989 m. jis „atakavo“ laiškais Saločių kolūkio pirmininką, besirūpindamas Plenių kapelių, senų ąžuolų išsaugojimu, ragino atstatyti miestelio kryžių, sugrąžinti tiltui per Mūšą Dariaus ir Girėno vardą, surasti galbūt išlikusį miestelio aikštės paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Tragiškus 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius pats išgyveno, buvo sužeistas prie televizijos bokšto.
Kazimiero žmona tapo medikė Jūratė Pakštaitė, garsaus geografo Kazimiero Pakšto artima giminaitė. Kazimiero brolis Bronius Zalensas (1921–1994) buvo žymus skulptorius, gyveno Kaune, jo žmona Valerija Zalensienė (1925–1997) – tapytoja, sūnus Jūratis (1952–2015) taip pat menininkas – skulptorius ir tapytojas.
K. Zalensas mirė 1993 m. Palaidotas Vilniuje, Sudervės kapinėse.
2004 m. išleista K. Zalenso apsakymų knyga „Sudrumstas šaltinis“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), 2009 m. antroji knyga – „Nuotrupos. Dienoraščio fragmentai. Atsiminimai. Laiškai“ (Vilnius: „Danielius“). Pasvalio Lėvens pagrindinėje mokykloje yra įrengtas memorialinis kampelis, kuriame saugomi Kazimiero Zalenso rankraščiai, nuotraukos ir kt. archyvas, o dienoraščiai atiduoti Pasvalio Petro Vileišio gimnazijai.
Regina Grubinskienė