Vienažindys Antanas
Dirbo vikaru Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 1866–1872 m. Tai antroji jo parapija (po Šiaulėnų). Klebonui J. Kobylinskiui esant senam ir paliegusiam, faktiškai valdė čia įsikūrusį Panevėžio dekanatą. Pasinėrė ir į kultūrinę veiklą. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, važinėdamas po Aukštuolių, Žvirgždės, Daniliškių, Petriškių ir kt. kaimus. Taip pat platino ir savo eilėraščius, kuriuos parapijiečiai persirašinėdavo ir, pritaikę melodiją, dainuodavo. Būdamas muzikalus, turėdamas stiprų balsą, melodijas kurdavo ir pats vikaras, ir kartu dainuodavo. Iš Krinčino jo dainos plito po visą Lietuvą, tapo liaudies dainomis, pamiršus jų autorių.
Garsėjo kaip puikus, emocingas pamokslininkas. Pamokslus sakydavo ne tik bažnyčioje, bet ir kaimo vakaronėse, šeimų šventėse ir kt. Visus ragindavo dainuoti. Buvo suorganizavęs Krinčino chorą, kuris giedodavo ir kitose bažnyčiose, netgi Žemaitijoje. Mirus klebonui, vyskupas M. Valančius Krinčino bažnyčiai vadovauti paskyrė Pabiržės kleboną T. Lichodziejauską, kuris nuolat skundė A. Vienažindį, ir šis buvo iškeltas į tolimą Vainutą.
Antanas Vienažindys (sulenkintai Vienožinskis) gimė 1841 m. rugsėjo 26 d. Anapolyje, dabar Rokiškio r. 1856–1861 m. mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje. Baigęs Varnių kunigų seminariją, 1865 m. įšventintas į kunigus. Po Krinčino kunigavo Vainute, Breslaujoje, Laižuvoje – čia 1892 m. liepos 29 d. mirė.
Laikomas vienu pirmųjų lietuvių lyrikų, rašiusių ir meilės tema. Jis turėjęs mylimąją Rožę Stauskaitę, kuri po 1863 m. sukilimo buvo ištremta, tad emociniai meilės išgyvenimai ir liejosi eilėmis. Paliko rankraštinį rinkinį „Dainos“, kuris išspausdintas JAV jau po mirties 1894 m. Žinomiausi kūriniai: „Linksminkimos, linksminkimos“, „Pasakyki, panytėle“, „Kaipgi gražus gražus“, „Sudieu, kvietkeli“, „Karvelėli paukštužėli“ ir kt.
1990 m. pradėtas sodinti Antano Vienažindžio beržynėlis Krinčino parke (idėjos autorius – poetas Mykolas Karčiauskas), o 1991 m., minint 150-ąsias gimimo metines, suvažiavę kraštiečiai, literatūros, meno ir mokslo žmonės kartu su krinčiniečiais pasodino dar daugiau beržų. Tais metais atidengta memorialinė lenta Krinčino bažnyčioje, pastatytas paminklinis akmuo prie klebonijos. 1992 m. prie bažnyčios šventoriaus vartų atidengtas stogastulpis su stilizuota poeto figūra (autorius Arūnas Grušas). 2001 m. mokykla ir viena iš miestelio gatvių pavadintos Antano Vienažindžio vardu.
Nuotraukos iš pasvalia.lt
Šaltiniai:
Bikinaitė Teresė. Vienužis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-vienazindys/
https://www.šaltiniai.info/index/details/1095
