Gasiliūnas Virginijus
Filologas, redaktorius, žurnalistas Virginijus Gasiliūnas gimė 1962 m. gegužės 4 d. Raudonpamūšėje, Pasvalio r. Mokėsi Raubonių pradinėje, Vileišių aštuonmetėje mokykloje. Baigė Biržų 1-ąją vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo redaktoriumi „Vagos“, „Baltų lankų“ leidyklose, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, nuo 2010 m. bibliotekos rankraštyno vedėju. 2001–2006 m. Lietuvos radijuje rengė ir vedė laidas „Literatūros akiračiai“, „Atodangos“.
Vienas iš jaunųjų kultūros žurnalo „Sietynas“, ėjusio 1988–1991 m., rengėjų. Parengė A. Mackaus knygą „Ir mirtis nebus nugalėta“ (1994), B. Krivicko „Raštus“ (1999), M. Indriliūno „Raštus“ (2019). Sudarė rinktines: P. Babicko „Toli nuo Tėvynės“ (1992), „‘Metmenų’ laisvieji svarstymai“ (1993), B. Krivicko „Laikų griūty“ (2017), V. Vanago–Antano Sėlio „Opera vitae in umbra mortis: poetiniai užrašai ir pokalbis“ (2019), L. Jakimavičiaus „Dar pabūsiu“ (2024), G. Kanovičiaus „Tiesa gydo: vieši žodžiai ir interviu, 1988–1993–2022“ (2025).
1998 m. apdovanotas fondo „Į laisvę“ Rezistencijos premija už Broniaus Krivicko palikimo tyrinėjimą, 2004 m. gavo Lietuvos leidėjų asociacijos premiją už literatūros ir knygų populiarinimą per radiją, 2005 m. – Kultūros ministerijos premiją už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis, 2013 m. – Vytauto Kubiliaus premija už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją asmeniniame tinklaraštyje, 2016 m. – „Poezijos pavasario“ prizą už eseistiką. 2020 m. Pasvalyje įteikta Bernardo Brazdžionio literatūros premija už Mamerto Indriliūno „Raštų“ parengimą.
Viršelyje nuotrauka iš www.pasvalys.lt
Šaltiniai: