Būtėnas Petras

Kalbininkas, pedagogas, kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas. Partizano Julijono Būtėno brolis.

Gimė 1896 m. birželio 27 d. Dovydų k., Pasvalio r. Lankė Grūžių, Švobiškio, Joniškėlio pradžios mokyklas, o nuo 1906 m. – Linkuvos dviklasę mokyklą. Besimokydamas Linkuvoje, kur buvo mokoma rusiškai, susirūpino lietuvybe, sudarinėjo lietuviškų tekstų chrestomatiją. Po dvejų metų išvyko mokytis į Mintaują, Bauskę, kur bažnyčioje suorganizavo lietuvybės palaikymo būrelį. Mokslus tęsė Voroneže – lankė buhalterijos, vėliau lietuvių kalbos mokytojų kursus. Čia susitiko su J. Jablonskiu ir J. Balčikoniu, tapo jų mokiniu ir pagalbininku. Voroneže parašė studiją apie gimtąjį kraštą „Iš gymtinės šalelės. Dovydai“.

1918 m. grįžo į Lietuvą. Gimtosiose Grūžių apylinkėse suorganizavo Šiaurės Lietuvos pavasarininkų kuopą, o Šiaulių gimnazijoje bendramokslius ragino stoti į kariuomenę savanoriais. Apie 20 jaunuolių 1919 m. pradžioje laikėsi Radviliškio miškuose, bet greitai apie juos sužinojo bolševikai, ieškojo P. Būtėno su nuosprendžiu sušaudyti. Teko trauktis į Kauną, oficialiai įsirašyti į savanorius. Atsidūrė Širvintų-Ukmergės apylinkėse. Buvo sužeistas, išėjo į atsargą.

1922 m. pradėjo filologijos studijas Lietuvos universitete. Parvažiavęs į gimtinę atostogų, užrašinėjo tautosaką, rinko žodžius J. Balčikonio redaguojamam „Lietuvių kalbos žodynui“, tyrinėjo gimtąją tarmę. Keliavo po visą Lietuvą, rinkdamas kalbos faktus, tautosaką.

1925–1944 m. dirbo Panevėžyje: lietuvių kalbą dėstė mokytojų seminarijoje, berniukų ir mergaičių gimnazijose, žydų gimnazijoje, 1941–1944 m. buvo berniukų gimnazijos direktorius. Į Panevėžį atsivežė parengtą „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programą“, čia įkūrė Tautotyros ir senienų rinkimo draugiją. Priklausė Tautininkų sąjungai, Šaulių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir savanorių sąjungoms. Padėjo įkurti Panevėžio muziejų, tapo Katalikų veikimo centro ir Motiejaus Valančiaus liaudies universiteto lektoriumi. 1941 m. su kitais leido savaitraštį „Išlaisvintas panevėžietis“.

Panevėžyje sukūrė šeimą, pasistatė namą (dab. A. Jakšto g., gyvena sūnaus Donato šeima).

Už patriotinę veiklą 1940 m. areštuotas sovietų saugumo ir 7 mėnesius kalintas Panevėžio kalėjime.

1944 m. emigravo į Vakarus. Vokietijoje organizavo lietuvių mokytojų kursus, redagavo spaudos leidinius. Apsigyvenęs JAV, dirbo laikraščio „Keleivis“ ir „Lietuvių enciklopedijos“ redakcijose, rašė spaudai. JAV pilietybės nepriėmė, išsaugojo lietuvišką pasą.

Mirė 1980 m. spalio 4 d. Bostone. 1996 m. sūnaus Donato rūpesčiu perlaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Iš JAV parvežti ir likę rankraščiai, kurie perduoti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

Pagrindinės kalbininko tyrinėjimo sritys buvo lietuvių kalbos tarmės, kirčiavimas, senieji vietovardžiai. „Lietuvių kalbos žodynui“ užrašė daugiau kaip 8000 žodžių. Išleido 6 knygas apie kalbą: svarbus akcentologijos vadovėlis „mokyklai ir gyvenimui“ (1931), reikšmingos ir kitos: „Kirčio ir priegaidės žinios“ (1926), „Trumpas linksnių mokslas praktiškam lietuvių kalbos reikalui“ (1929), „Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas teorijai ir praktikai“ (1930). Veikale „Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos“ (1932) aprašė Pasvalio krašto (rytų aukštaičių šiaurės panevėžiškių) tarmę. Redagavo G. Petkevičaitės-Bitės, J. Lindės-Dobilo kūrinių kalbą, vertė grožinę literatūrą. 

Atminimo įamžinimas Pasvalio krašte: Dovydų k. yra paminklinis akmuo, 2023 m. įkurtas Lietuvių kalbos draugijos Pasvalio skyrius pavadintas Petro Būtėno vardu, 2026 m. Pasvalio mieste atidarytas „Brolių Būtėnų takas“.