Brazdžionis Bernardas
Gimė 1907 m. vasario 2 d. (pagal naująjį kalendorių vasario 14 d., bet šios datos poetas nepripažino). Gimtinė – Stebeikėlių k. Pasvalio r. 1908–1914 m. su tėvais gyveno JAV. Sugrįžę iš emigracijos, apsigyveno Žadeikių dvare. Tėvai čia ūkininkavo. Vaikystės žeme poetas laikė Žadeikius, o Stebeikėlių net neprisiminė.
Mokėsi Pasvalio pradžios mokykloje, paskui Žadeikiuose – dvare atidarytą mokyklą baigė 1920 m. Žadeikių dvarą atidavus kitiems gyventojams, Brazdžioniai apsigyveno Biržuose – nuomojosi kambarį Kęstučio g. Tėvas išvyko į Argentiną, sesuo į Braziliją. Biržuose Bernardas pragyveno 8 metus: 1921–1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje.
Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių literatūrą, bet studijų nebaigė. Buvo įstojęs į Meno mokyklą. Dirbo „Sakalo“ leidykloje, vadovavo Maironio literatūros muziejui. 1934 m. sausio 1 d. susituokė su Aldona Irena Stanionyte, kilusia iš Joniškio.
Iš Lietuvos 1944 m. pasitraukė jau 5 asmenų šeima: Bernardas, žmona Aldona, sūnūs Algis ir Dalius, dukra Saulė. Vokietijoje Bernardui teko kasti apkasus, vėliau įsidarbino plieno fabrike. 1949 m. šeima apsistojo Ravensburge, čia Bernardas dirbo literatūros mokytoju lietuvių gimnazijoje.
Į Ameriką Brazdžioniai išvyko 1949 m. Iš pradžių gyveno Bostone, Bernardas dirbo „Lietuvių enciklopedijos“ leidykloje, redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“. 1955 m. apsigyveno Los Andžele, buvo žurnalo „Lietuvių dienos“ vyriausiasis redaktorius (1955–1972). Išėjęs į pensiją, 1974 m. Vistoje, Los Andželo priemiestyje, nusipirko žemės sklypą, pasistatė namus, ūkininkavo: ūkyje buvo bitės, žąsys, kalakutai, kiaulė, sodas, daržas. Čia gyveno 13 metų.
Poetas gyveno labai kukliai, nesukaupė turtų, liko tik didžiulė biblioteka. Jis prisimenamas kaip paprastas, mielas žmogus, geras bičiulis, įdomus pašnekovas. Buvo linksmas, nuotaikingas (rašė ir humoristines eiles, kupletus, kalambūrus). Mėgo fotografuoti, gražiai piešė.
Mirė poetas 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, JAV. Liepos 31 d. palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Bern. Brazdžionis rašyti eilėraščius pradėjo 1924 m. Savo kūrybą skyrė Dievui ir Tėvynei. Poetas buvo sutapęs su tautos likimu – telkė tautą, netekus nepriklausomybės ir vėl ją atgaunant. Sukūrė nemažai sakralinių eilėraščių. Gyvenant poetui, išleistas 21 eilėraščių rinkinys ir 24 knygos vaikams (Vytės Nemunėlio slapyvardžiu).
Pasvalyje, prie Svalios ir Lėvens santakos, netoli bažnyčios, 2020 m. pastatytas paminklas poetui (autoriai – ukrainiečiai skulpt. Borysas Krylovas ir Olesius Sydorukas bei lietuvių menininkas Rimantas Dichavičius). Smegduobių parke stovi medžio skulptūra poeto atminimui (aut. A. Grušas). Žadeikiuose išlikę dvarvietės medžiai (liepų alėja), buvusios mokyklos pastatas (jame yra poeto atminimo kambarys). Stebeikėliuose išlikęs tik sodybos ąžuolas, stovi stogastulpis.
Reginos Grubinskienės nuotraukos
Šaltiniai:
