Krivickas Bronius
Rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas, rezistencijos kovų dalyvis gimė 1919 m. lapkričio 17 d. Pervalkų k., Pasvalio r. 1929 m. tėvai ūkį Pervalkuose pardavė ir, pasiėmę iš banko paskolą, nusipirko 80 ha žemės Biržų r., Kiauliškių vienkiemyje, prie Suosto.
B. Krivickas mokėsi Suosto pradžios mokykloje, 1938 m. baigė Biržų gimnaziją – čia buvo aktyvus literatų būrelio, ateitininkų organizacijos narys. 1938–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete, paskui Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą bei prancūzų kalbą ir pedagogiką, dalyvavo „Šatrijos“ meno kuopos veikloje. 1938–1939 m. redagavo žurnalą „Ateitis“, 1939–1940 m. laikraštį „Studentų dienos“. 1944 m. dirbo žurnalo „Kūryba“ redakcijoje, vasarą praleido pas seserį Oną Mačėnienę Pasvalio krašte, padėjo ūkininkauti, o nuo rudens mokytojavo Biržų gimnazijoje.
Gavęs kvietimą į sovietinį saugumą, 1945 m. vasarį pasitraukė iš darbo ir įsijungė į partizanų būrį, veikusį Nemunėlio Radviliškio apylinkėse. Ten jau partizanavo du jo broliai. 1945 m. rugpjūtį žuvo brolis Juozas, tėvai buvo išvaryti iš namų, sodyba sudeginta.
1948 m. susituokė su Smilgių pr. mokyklos mokytoja Maryte Ziemelyte, su kuria susilaukė sūnaus Mindaugo. 1948–1949 m. buvo partizanų būrio vado pavaduotojas, žiemas praleido bunkeryje žmonos tėvų sodyboje Tylinavos kaime, netoli Suosto. 1949 m. pasitraukė į Biržų girią. 1951–1952 m. priklausė LLKS Rytų Lietuvos srities štabui, buvo srities Visuomeninės dalies viršininkas slapyvardžiu Vilnius, redagavo partizanų spaudą („Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“). Užsiėmė daugiausiai propagandine, žurnalistine ir literatūrine veikla (metai, praleisti miške, buvo patys kūrybingiausi).
Žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. Raguvos miške, Panevėžio r., KGB užverbuotam Aukštaitijos partizanų vadui J. Kimštui-Žalgiriui išdavus. Jo ir partizano Mykolo Blinkevičiaus-Nemuno palaikai užkasti miške, surasti praėjus metams ir perlaidoti Putiliškių kaimo kapinėse. Ten 1996 m. pastatytas paminklas (skulpt. V. Ulevičius).
Mokydamasis gimnazijoje, rašė feljetonus, studijuodamas reiškėsi kaip kritikas, novelistas ir dramaturgas, bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji Romuva“, laikraščiuose „Darbininkas“, „XX amžius“, paskelbė savo apsakymų. 1944 m. parengė puikiai įvertintą diplominį darbą „Jono Aleksandravičiaus-Aisčio idėjų pasaulis“ – pirmąją studiją apie šį poetą. Būdamas partizanu, kūrė egzistencialistinio pobūdžio eilėraščius, sonetus, satyras, vertė, rašė straipsnius. Vienas pirmųjų išvertė apie 80 J. V. Gėtės eilėraščių. Jo paties poezija plito nuorašais, spausdinta partizanų leidiniuose. Pats sudarė rinkinius „Už didžią tiesą“, „Po Stalino saule“ (spausdintus rašomąja mašinėle), rankraštinį rinkinį „Žiaurusis Dievas“ (sudėta 1945–1949 m. kūryba).
1999 m. išleista knyga „Broniaus Krivicko raštai“, parengė V. Gasiliūnas (Vilnius: LGGRTC).
Bronius Krivickas (po mirties) apdovanotas LLKS pasižymėjimo ženklu, 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, o 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, suteiktas kapitono laipsnis. Jo vardu pavadinta gatvė Biržuose ir Pervalkuose, Pasvalio r. 2023 m. netoli gimtojo namo Pervalkų k. įrengta informacinė lenta.
Galerijoje R. Grubinskienės nuotraukos
Šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Bronius_Krivickas
https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibit/apie-broniu-krivicka/
https://aidai.lt/2024/11/19/bronius-krivickas-bet-stoviu-isdidus-as-pries-likima/
