Valeika Matas

Farmacininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys.

Gimė 1878 m. rugsėjo 23 d. Tetirvinuose (Pasvalio r.).  Mirė 1937 m. birželio 1 d. Birštone, palaidotas Kaune.

Dar vaikystėje išmoko lietuviškai rašyti. Nuo 1891 m. mokėsi Jelgavos gimnazijoje, kur įsitraukė į slaptos mokinių draugijos „Kūdikis“ veiklą, rūpinosi lietuviškų knygų gavimu ir jų platinimu. 1896 m., kartu su kitais atsisakęs melstis rusiškai, buvo pašalintas iš gimnazijos, vėliau priimtas atgal.

Nuo 1895 m. kartu su bendraminčiais siuntinėjo lietuvišką spaudą Liepojos lietuviams, dalį leidinių pats nuveždavo į Rygą ar Liepoją. 1896 m. persikėlė mokytis į Rygą. 1897 m. sulaikytas su lietuviška spauda, įkalintas Rygos kalėjime, pašalintas iš gimnazijos. Paleistas už užstatą, grąžintas į tėviškę ir atiduotas policijos priežiūrai. Per 1897 m. vasarą jo namuose atliktos aštuonios kratos. Administraciniu sprendimu trejiems metams ištremtas į Taliną.

Gyvendamas Taline dirbo vaistinėje, baigė šešias gimnazijos klases, tačiau brandos egzaminams laikyti leidimo negavo. Pasibaigus tremčiai, išvyko į Petrapilį, mokėsi vaistininko amato, dirbo vaistinėje. 1901 m. subūrė slaptą lietuvių farmacininkų kuopelę, kuri kaupė ir platino lietuvišką spaudą bei rėmė lietuvių labdaros veiklą. 1904 m. pradėjo dirbti farmacininku, aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje.

Vėliau grįžo į Lietuvą, dirbo vaistininku Kriukuose, Vilniuje, Giedraičiuose, o 1934 m. įsteigė vaistinę Petrašiūnuose, Kaune. Nuolat rūpinosi lietuvybės puoselėjimu, rašė lietuviškoje spaudoje farmacininkų klausimais, steigė profesinius leidinius ir organizacijas.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 506–507.