Jodinskaitė Elžbieta

Bibliotekininkė, knygnešė.

Gimė 1877 m. birželio 18 d. Švobiškyje, gyveno Grūžiuose (Pasvlio r.) ir Pasvalyje. Mirė 1951 m. gegužės 3 d. Panevėžyje.

1896 m. baigė privačios Jelgavos gimnazijos šešias klases. Spaudos draudimo laikotarpiu platino lietuvišką spaudą, įsigydavo laikraščius „Ūkininkas“, „Varpas“ ir kitus leidinius, kuriuos dalydavo pažįstamiems.

1900 m. buvo kaltinta Leono Vaineikio byloje. Įkliuvus Jonui Jablonskiui, jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, nes ji buvo laikyta Jablonskio žmonos giminaičiu. Elžbieta Jodinskaitė buvo areštuota ir išvežta į Liepoją. Žandarų vertinimu, kratos metu nustatyta, kad ji palaiko lietuvių tautinio judėjimo idėjas ir palaiko ryšius su nacionalinio judėjimo veikėjais Kuršo ir Kauno gubernijose.

Kvotų metu palūžo ir atskleidė Jono Jablonskio, Adomo Sketerio, Motiejaus Čepo ir Marijos Pečkauskaitės literatūrinius slapyvardžius. Kardomasis areštas jai buvo taikytas penkias paras, po to paleista už 200 rublių užstatą. 1902 m. vasario 27 d. caro paliepimu nubausta vienerių metų viešos policijos priežiūra pasirinktoje vietoje, tačiau po malonės prašymo 1902 m. gegužės 9 d. bausmė buvo panaikinta.

Nepriklausomybės metais dirbo bibliotekininke Panevėžyje, priklausė įvairioms labdaros organizacijoms.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 186.