Pavilionis Jonas

Irkluotojas (akademinių valčių ir baidarių), irklavimo treneris ir teisėjas.

Gimė 1922 m. kovo 6 d. Ragujuose, Biržų–Pasvalio apskrityje. Mirė 1977 m. kovo 21 d. Vilniuje.

Respublikinės kategorijos teisėjas (1954), sąjunginės kategorijos teisėjas (1958), LSSR nusipelnęs treneris (1964).

Baigė Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, trejus metus mokėsi Šiaulių prekybos institute, 1947 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultetą, o 1964 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1949 m. dirbo „Žalgirio“ sporto draugijos Klaipėdos miesto taryboje, nuo tų pačių metų iki mirties buvo „Žalgirio“ Centro tarybos Vilniuje irklavimo vyriausiasis treneris. 1957–1973 m. treniravo Vilniaus universiteto irkluotojus. 1951–1957 m. ėjo Lietuvos irklavimo sporto federacijos prezidento pareigas.

Be irklavimo, aktyviai kultivavo slidinėjimą, lengvąją atletiką ir dviračių sportą. Kaip sportininkas du kartus tapo Lietuvos dvivietės baidarės čempionu (1949, 1950), vieną kartą – vienvietės kanojos čempionu (1954), keturis kartus – akademinio irklavimo čempionu: vienvietės valties (1950, 1951), porinės dvivietės su vairininku (1955) ir pavienės keturvietės be vairininko (1956) rungtyse.

Buvo vienas irklavimo sporto atgaivintojų Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Inicijavo ir organizavo karo metais sugriautų irklavimo bazių atstatymą bei remontą, naujų irklavimo sporto centrų statybą. Dirbdamas „Žalgirio“ Centro taryboje reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos irkluotojų pasiekimų Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir tarptautinėse regatose. Daug dėmesio skyrė Vilniaus universiteto studentų fiziniam rengimui, sportininkų ugdymui ir studentų sporto plėtrai.

Teisėjavo respublikinėse ir sąjunginėse baidarių, kanojų bei akademinio irklavimo varžybose. 1954 m. apdovanotas Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijos Kūno kultūros žymūno ženklu.

Šaltiniai:

Lietuvos sporto enciklopedija. T. 2, L–Ž. – Vilnius, 2013. – P. 332.