Bažnyčios vaizdas

Viksva Pranciškus Antanas

Autorius

Rita

Paskelbta

Atnaujinta

Kunigas, religinės literatūros rengėjas, lietuvių kalbos puoselėtojas, knygnešys.

Gimė 1832 m. birželio 28 d. Akmenės kaime (Biržų r.). Mirė 1908 m. sausio 10 d. Pandėlyje (Rokiškio r.), palaidotas Pandėlio bažnyčios šventoriuje.

Tėvai buvo valstiečiai. 1847–1850 m. mokėsi Panevėžio apskrities mokykloje, 1853–1857 m. – Varnių kunigų seminarijoje. Seminarijoje artimai bendravo su klierikais Antanu Baranausku ir Klemensu Kairiu, kartu rūpinosi lietuvių kalbos puoselėjimu. Išlikę jų tarpusavio laiškai rodo, kad korespondencijoje nuosekliai vartojo lietuvių kalbą.

Baigęs seminariją 1857–1866 m. kunigavo Truskavoje, Pumpėnuose ir Pušalote (Pasvalio r.), taip pat Klovainiuose, Šėtoje ir Kėdainiuose. 1863 m. birželio 12 d., malšinant sukilimą, buvo įtartas ryšiais su sukilėliais, areštuotas ir išgabentas į Vilnių, tačiau nesant įrodymų tų pačių metų rugsėjį paleistas. Nuo 1866 m. klebonavo Žiobiškyje ir Pušalote (Pasvalio r.).

Nuo 1887 m. iki mirties buvo Pandėlio parapijos klebonas. Kunigaudamas aktyviai platino lietuvišką spaudą, telkė parapijose knygnešius ir juos rėmė. Finansiškai šelpė laikraštį „Tėvynės sargas“, Kauno kunigų seminarijoje veikusią slaptą klierikų draugiją „Tėvynės mylėtojai“, Šv. Kazimiero draugiją ir pačius knygnešius, ypač nukentėjusius dėl spaudos platinimo. Bendradarbiavo „Tėvynės sarge“, „Nedėldienio skaitymuose“ ir kituose leidiniuose.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 519.