Bijeika Vincas

Kunigas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius.

Gimė 1857 m., mirė 1941 m. birželio 5 d. Pumpėnuose (Pasvalio r.)

Baigė Kauno kunigų seminariją, 1882 m. įšventintas kunigu. Dėl aktyvios lietuviškos veiklos buvo dažnai kilnojamas iš vienos parapijos į kitą – nuo 1883 iki 1914 m. tarnavo keturiolikoje parapijų.

Kunigavo vikaru Kėdainiuose, Skuode, Salantuose, Šiauliuose, taip pat klebonavo Šimonyse, Žemaitkiemyje, Kražiuose, Čekiškėje, Nemakščiuose ir kitose vietovėse. Kiekvienoje parapijoje organizavo ir pats vykdė lietuviškos spaudos platinimą. Šimonyse lietuviškos spaudos slėptuvę buvo įrengęs pirties pastogėje, o spaudą platinti pasitelkė vietos jaunuolius.

Nemakščiuose ragino parapijiečius neleisti vaikų į cerkvinę mokyklą, dėl ko carinės valdžios sprendimu buvo pažemintas pareigose ir perkeltas vikaru į Šiaulius. Čia aktyviai tęsė tautinę ir katalikišką veiklą, ypač rūpinosi vaikų švietimu – kasmet parengdavo apie 600 vaikų, skatino juos mokytis lietuviškai skaityti ir rašyti, rėmė neturtingų vaikų mokymą.

Vėlesniais metais kunigavo Antašavoje, Beržore, Gegrėnuose, Šiupyliuose. Apie 1925 m. atvyko į Pumpėnus (Pasvalio r.), kur tarnavo altaristu.

1929 m. jam buvo paskirta valstybės pensija kaip visuomenės veikėjui ir knygnešiui. Palaidotas Pumpėnų kapinėse, kur jam pastatytas antkapinis paminklas.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 66.

Lietuvių enciklopedija: antras tomas. – Boston, Mass: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985. – P. 504.