Šeižys–Dagilėlis Mikalojus

Kunigas, poetas, knygnešys.

Gimė 1874 m. spalio 7 d. Šiukštonių kaime (Pasvalio r.). Mirė 1950 m. rugpjūčio 8 d. Pakruojyje, ten ir palaidotas.

Augo Grūžiuose ir Pasvalyje. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Baigė Švobiškio pradinę mokyklą (Pasvalio r.). 1886–1890 m. mokėsi Kuldigos ir Jelgavos gimnazijose Latvijoje, taip pat privačiai Panevėžyje. 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Studijų metais aktyviai dalyvavo lietuvių klierikų būrelio – Lietuvos mylėtojų draugijos – veikloje, per kurią buvo gaunama ir platinama lietuviška spauda.

1898–1902 m. vikaravo Laižuvoje. Kunigo Juozo Tumo paskatintas įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą, pradėjo kurti poeziją, vertė pasakėčias. Mikalojus Dagilėlis slapyvardžiu publikavo kūrinius „Tėvynės sarge“, „Žinyčioje“ ir kituose leidiniuose. 1902 m. Tilžėje išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Dainos ir sakmės“.

Vėliau vikaravo Vilkijoje, gydėsi Lenkijoje, grįžęs trumpai tarnavo Balninkuose. 1910–1914 m. buvo Saudininkų (dabar Maironių) kuratas prie Kelmės. 1914–1920 m. klebonavo netoli tėviškės – Grūžiuose (Pasvalio r.). 1933 m. persikėlė į Pakruojį, kur gyveno iki pat mirties.

Atmintinos vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas Pakruojo bažnyčios šventoriuje; memorialinė lenta prie klebonijos (aut. Leonas Juozonis), prikalta 1992; paminklas už kelių kilometrų nuo Šiukštonių (Pasvalio r.), prie pat kelio, atidengtas 1992 m.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 458–459.