Jaskevičius Jonas

Kunigas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas.

Gimė 1863 m. vasario 9 d. Džiugų kaime (Jurbarko r.). Mirė 1935 m. spalio 11 d. Vyžuonose (Utenos r.). Palaidotas Pušalote (Pasvalio r.).

Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1887 m. įšventintas į kunigus. Vikaru dirbo Kražiuose, Telšiuose, Sedoje ir Pasvalyje. Nuo 1896 iki 1918 m. klebonavo Pušalote (Pasvalio r.), o nuo 1918 iki 1921 m. – tos pačios parapijos altarista. Pušalote J. Jaskevičius praleido ketvirtį amžiaus – 25 metus. Nuo 1921 m. paskirtas Sudeikių (Utenos aps.) parapijos klebonu. Nuo 1932 m. gyveno Vyžuonose.

Lietuviškos spaudos draudimo laikais (1864–1904 m.) kunigas J. Jaskevičius pasižymėjo kaip uolus lietuviškos spaudos platintojas. Vietos gyventojams dvasininkas dalydavo maldaknyges, laikraščius „Aušra“, „Apžvalga“, „Šviesa“. Caro valdžios draudžiamas knygas ir spaudą iš Tilžės atgabendavo knygnešiai. Be to, knygnešiams, su kuriais visada palaikydavo ryšį, Pušaloto klebonas J. Jaskevičius teikdavo ne tik dvasinę, bet ir materialinę paramą. Kiek įmanydamas stengdavosi padėti į caro valdžios nemalonę patekusiems žmonėms ir vietos knygnešiams.
Švietėjiška ir patriotine veikla užsiėmęs dvasininkas pats pateko į rusų valdžios akiratį. Pas Pušaloto kleboną buvo atlikta krata, parengta kaltinamoji byla. J. Jaskevičius 9 mėnesius buvo akylai stebimas viešosios policijos. Tačiau būdamas apsukrus ir komunikabilus klebonas ne tik pats išvengė didesnių represijų, bet dar kitiems, patekusiems į bėdą, pagelbėjo. J. Jaskevičius ypač nusipelnė šviesdamas jaunimą. Ilgą laiką klebonaudamas Pušaloto parapijoje, jis įgijo didelį autoritetą tarp miestelio ir apylinkių gyventojų. Klebonas labai stengėsi, kad kuo daugiau jaunų žmonių taptų raštingi.

Pirmojo pasaulinio karo metais gynė vietos gyventojus. 1918 m. gruodžio 18 d. J. Jaskevičius savanoriu įstojo į Pušaloto partizanų būrį, kuris vėliau tapo sudėtine Joniškėlio Mirties bataliono dalimi. J. Jaskevičius buvo Pušaloto būrio štabo nariu, o nuo 1919 m. balandžio mėn. – Pušaloto I kuopos ir Joniškėlio III kuopos kapelionu. Jis ėmėsi organizuoti savanorius partizanus, juos aprūpindavo iš vokiečių pirktais ginklais, maistu. Kunigas J. Jaskevičius Pušaloto partizanų kuopoje tarnavo nuo 1918 m. gruodžio 18 d. iki 1919 m. liepos 14 d. 1928 m. liepos 21 d. specialios komisijos nutarimu kunigas buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, o rugpjūčio 29 d. apdovanotas Savanorio medaliu. Tų pačių metų lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos aktu Nr. 707 buvęs Pušaloto partizanų štabo narys kunigas Jonas Jaskevičius už pasižymėjimą kovose su Lietuvos priešais apdovanotas II rūšies 3-iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Šį garbingą apdovanojimą kunigui įteikė buvęs Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas pulkininkas Povilas Plechavičius, dalyvaujant daugeliui aukštesniųjų karininkų ir apylinkės inteligentijai. Kaip savanoris 1928 m. gavo 8 ha iš „parceliuojamo“ Palinkuvos dvaro Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiuje. Kunigas J. Jaskevičius 1933 m. birželį tapo Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos Utenos skyriaus nariu.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 183.

Kunigas Jonas Jaskevičius – slaptų lietuviškų mokyklų kūrėjas, partizanų organizatorius / parengė Algimantas Stalilionis // Darbas. – 2020, liep. 30, p. 6.

Pušalotas: mūsų kelio pradžia / [sudarė Virginija Černiauskienė ir Genovaitė Kriaučiūnienė]. – Panevėžys, 2009. 

Kunigo Jono Jaskevičiaus kapas Pušaloto kapinėse