Šepetys Jonas

Evangelikų reformatų kunigas, istorikas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.

Gimė 1867 m. kovo 5 d. Švilpiškių kaime (Biržų r.). Mirė 1941 m. balandžio 28 d. Lodzėje, Lenkijoje.

1889 m. baigė Slucko gimnaziją, 1893 m. – Tartu universitetą. 1893 m. įšventintas į djakonus, vienerius metus kunigavo Nemunėlio Radviliškio parapijoje. 1894 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas klebonu į Švobiškį (Pasvalio r.), kur tarnavo 19 metų.

Atvykęs į Švobiškį iš karto ėmėsi lietuviškos pastoracinės veiklos. Klebonija tapo lietuvių inteligentų susibūrimo vieta ir lietuviškos spaudos platinimo centru. Čia dažnai lankydavosi knygnešiai, tarp jų ir Jurgis Bielinis. Organizavo iš Garšvių knygnešių draugijos gaunamos lietuviškos spaudos platinimą Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Spauda buvo slepiama patikimų parapijiečių sodybose – pirtyse, jaujose, palėpėse, o vietos gyventojai aktyviai talkino ją platinant.

1913 m. perkeltas tarnauti į Radviliškį, vėliau – į Papilį (Biržų r.).  Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose. 1911–1912 m. redagavo lietuvių evangelikų reformatų laikraštį „Pasiuntinys“. 1919 m. buvo vienas Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto steigėjų. 1941 m. išvyko į Vokietiją, vėliau persikėlė į Lodzę. Parašė veikalų apie reformacijos istoriją Lietuvoje.

Šaltiniai:

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius : Diemedis, 2004. – P. 459.