Kitų religijų bendruomenės ir pastatai
Evangelikų reformatų bendruomenė
Nuo 17 a. pradžios veikia Evangelikų reformatų bendruomenė, turinti savo bažnyčią Švobiškyje. 1606 m. liepos 22 d. Švobiškio savininkas Martynas Švoba testamentu savo turtus ir žemę užrašė bažnyčiai. Tuo metu evangelikų reformatų dvarininkas Bialozoras pralaimėjo teismą Žemaičių katalikų vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir Upytės teismo sprendimu turėjo grąžinti Linkuvos bažnyčią katalikams, o evangelikų parapija buvo perkelta į Švobiškį. 1918 m. Švobiškyje apsigyveno generalinis senjoras kunigas Vilius Meškauskas. Jo rūpesčiu 1919 m. čia buvo sušauktas pirmasis valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje evangelikų reformatų bažnyčios sinodas. Evangelikų reformatų tikėjimą išpažįsta 0,5 % krašto gyventojų. Apie 0,1 % gyventojų yra evangelikai liuteronai.
1773 m. Švobiškio bažnyčia buvo sena, medinė, dengta šiaudais. Bažnyčios sinodas 1785 m. nutarė statyti naują, mūrinę bažnyčią. Apie 1858 m. bažnyčia buvo apjuosta akmens mūro tvora.
Stačiatikių (sentikių) bendruomenė
1924 m. stačiatikių bendruomenė Pasvalio mieste turėjo apie 30, 1959 m. – apie 20 narių. Pirmoji Šv. Mitrofano cerkvė Pasvalyje įrengta 1870 m. vietos gyventojo išnuomotame name, o 1903 m. už iždo lėšas pastatyta nauja medinė Dievo Motinos Globėjos cerkvė.
Buvusi stačiatikių Dievo Motinos Globėjos cerkvė yra Nepriklausomybės g. (buv. Pumpėnų). Po I pasaulinio karo cerkvėje ilgai nebuvo pamaldų, todėl ketinta ją nugriauti. Lietuvos stačiatikių Vyskupijos tarybos ir tikinčiųjų prašymu pastatas buvo paliktas stačiatikiams. Pamaldos atnaujintos 1924 m. Klebonas atvažiuodavo iš Biržų ar Gegabrastos. Tuo metu buvo 31 stačiatikis.
Nuo 1948 m. Pasvalio malūno direktoriaus nurodymu cerkvėje buvo laikomi grūdai. Apgriauta, be kupolų ir kryžių cerkvė stovėjo malūno kieme. Oficialiai išregistruota 1959 m., tuo metu Pasvalyje gyveno apie 20 stačiatikių.
Išlikęs medinės cerkvės pastatas be kupolų, su originaliomis eksterjero puošybos detalėmis, aptvertu kiemu. Apie 1978 m. buvusioje cerkvėje įsikūrė Pasvalio melioracijos valdybos pučiamųjų orkestro „Dūdoriaus“ klubas. Jo nariai susiremontavo patalpas, įsirengė apšildymą, pridūrė priestatą (iš kiemo pusės). Klube grojo apie 30 orkestrantų. Pastate sovietmečiu sukaupta krašto senųjų stogastulpių ir rūpintojėlių kolekcija (maždaug nuo 1970 m. juos rinko kraštotyrininkas Antanas Stapulionis).
Kita stačiatikių bendruomenė buvo įsikūrusi Gegabrastoje, čia ir dabar gyvena stačiatikių tikėjimą išpažįstančių žmonių. Po 1863 m. sukilimo kaime apgyvendinti rusai kolonistai. Jie įkūrė mokyklą ir sentikių parapiją. Rusai buvo pakeitę vietovės vardą į Nikolskoje. Po Antrojo pasaulinio karo Gegabrastos filijai priklausė ir Pasvalio cerkvė. Nuo 1939 m. Gegabrastos cerkvei vadovavo tėvas Nikolajus Gurjanovas. 1951 m. jam išvykus, bendruomenę aptarnaudavo daug šventikų, ir dabar nėra vietinio šventiko, atvyksta iš kitur. Stačiatikiai gegužės mėn. švenčia titulinius cerkvės atlaidus.
Gegabrastos Šv. Nikalojaus cerkvė pastatyta apie 1894–1896 m. Pirmosios šventosios Mišios joje aukotos 1897 m. Pirmojo pasaulinio karo metu cerkvė smarkiai nukentėjo. Kaimo vyrai savo jėgomis atstatė. Cerkvėje iš pradžių nebuvo varpo, jo dūžius imitavo daužomi gelžgaliai. 1900 m. cerkvės komitetas surinko aukų ir pakabino varpą, kuris yra iki dabar, tik įskilęs. Šalia cerkvės stovi šventiko sodyba, yra veikiančios kapinės.
Viršelyje R. Grubinskienės nuotr.
Šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gegabrastos_%C5%A1v._Mikalojaus_cerkv%C4%97
http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/515-sv-nikolajaus-cerkve-gegabrastoje
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pasvalio_Dievo_Motinos_Glob%C4%97jos_cerkv%C4%97
http://www.pasvalia.lt/nekilnojamasis-paveldas/703-pasvalio-dievo-motinos-globejos-cerkve
http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/Rubrikos/Atsigrezimai_i_praeiti/SA_2021_01-27-35.pdf
http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/Rubrikos/Atsigrezimai_i_praeiti/SA_2020_02-20-26.pdf