Pasvalioenciklopedija
Mokslininkai

Čepaitienė Rasa

Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos instituto nuotr.)
Dalintis

Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, lietuvių istorikė, sovietologė.

 Gimė 1971 m. spalio 7 d. Geok‑tepe (Turkmėnija).

1979–1990 m. mokėsi Pasvalio r. Pumpėnų vidurinėje mokykloje. 1990–1996 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Ten pat 2003 m. apgynė humanitarinių mokslų (istorijos) daktaro disertaciją „Kultūros paveldo sampratos Lietuvoje XX amžiuje“. 1996 m. ir 2001m. stažavo Briuselio laisvajame universitete.

1997 m. tapo VU Istorijos fakulteto asistente, vėliau – mokslo asistente, lektore (2003–2005). 2005–2013 m. – docentė, nuo 2013 m. – profesorė. Taip pat dirbo Lietuvos istorijos institute jaunesniąja mokslo darbuotoja (2004–2006), mokslo darbuotoja (2006–2012), nuo 2012 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 2005–2009 m. dėstė Europos humanitariniame universitete Vilniuje, Šiaulių universitete.

Dalyvauja įvairiose darbo grupėse ir projektuose: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų paskirties plėtros gairių ekspertinės grupės narė (2000–2001); „Homo sovieticus“ muziejaus Tuskulėnų rimties parke koncepcijos rengimo grupės narė (2004); LMT nacionalinės programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansuojamo projekto „Atmintis urbanistinėse erdvėse“ dalyvė (vad. A. Nikžentaitis, projekto trukmė 2010–2013 m.); Open Society Institute Aukštojo mokslo paramos programos finansuojamo tarptautinio seminaro dėstymo įgūdžiams tobulinti (RESET) „Teaching Age of Extremes in the Age of Politics of History“, vykusio Kijevo nacionalinio universiteto Mohila akademijoje, dalyvė (2010–2014).

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: atminties kultūra, kultūros paveldo istorija ir teorija, sovietinio okupacinio laikotarpio kultūra ir posovietinė transformacija, pasaulio ir Lietuvos istoriografija.

Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių. Svarbesnės publikacijos: Laikas ir akmenys: kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje (2005), Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas (su kitais, 2009), Paveldosauga globaliajame pasaulyje (2010, ir rusų kalba), Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais (su kitais, 2010; apie Oginskius), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje (su kitais, 2011), Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas (su kitais, 2013), Nepolitkorektiška: svarstymai apie praeitį ir dabartį (2021), Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje: atmintis, paveldas, tapatumas buvusioje SSRS (2022). Viena knygos Lituanistikos duomenų bazė: ekspertinio vertinimo analizė: apžvalga‑studija (2018; elektroninis leidimas) autorių.

Sudarė chrestomatinių tekstų rinktinę „Gamtos ir kultūros paveldas: perteikimas ir ugdymas“ (2009, 22010), straipsnių rinkinį „Vietos dvasios beieškant“ (2014), leidinio Genocidas ir rezistencija 2 numerį (2024). Parengė metodinę priemonę „Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams“ (su Živile Mikailiene, 2017).

Parengė Genovaitė Kačiuškienė

Raktažodžiai