Bikulčius Vytautas

Humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, literatūrologas, vertėjas (nuo 2005 m. Lietuvos vertėjų sąjungos narys).

Gimė 1954 m. gegužės 15 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.), 1972 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą (dabar – Petro Vileišio gimnazija).

 1972–1977 m. studijavo Vilniaus universitete (VU), kur įgijo prancūzų kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.

1982–1985 m. studijavo M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje, kur 1986 m. apgynė kandidatinę (dabar – daktaro) disertaciją „A. France filosofinis romanas. Žanro problema“. 2008 m. VU atliko habilitacijos procedūrą.

1990–1991 m. stažavosi Sorbonoje, 2003 m. – Paryžiaus Aukštojoje normalinėje mokykloje.

1977–1979 m. dirbo mokytoju Kretingos r. Salantų vidurinėje mokykloje. Nuo 1979 m. dėstė  Šiaulių pedagoginiame institute (1997–2020 m. – Šiaulių universitetas, nuo 2021 m. – VU Šiaulių akademija). 1987–1989 m. buvo Rusų literatūros katedros vedėjas, docentas, 1989–1995 m. – ŠPI studijų prorektorius, 1996–2004 m. Visuotinės literatūros katedros vedėjas, nuo 2008 m. – Literatūros teorijos ir istorijos katedros profesorius.

Nuo 2014 m. dirbo Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos, nuo 2015 m. – Romanų filologijos katedrų vedėju.

Mokslinių interesų sritys: žanrų teorija, romano teorija, filosofinis romanas, naratologija, Vakarų Europos literatūros istorija, prancūzų literatūros istorija.

 Nuo 1981 m. verčia iš prancūzų, italų, ispanų kalbų. Išvertė Voltaire’o filosofinių apysakų rinkinį „Zadigas, arba Likimas“ (su J. Keliuočiu, 1981), M. Yourcenar romanus „Adriano memuarai“ (1986), „Malonės šūvis“ (1996), Jeano-Philippeʼo Toussaint’o romanus „Vonios kambarys“ (2003), „Mylėtis“ (2021), „Pabėgti“ (2022), Maxenceʼo Fermine’o romanus „Sniegas“ (2003), „Juodasis smuikas“, „Opijus“ (abu 2004), A. Maurois esė „Laiškai Nepažįstamajai“ (2004), romanus „Rugsėjo rožės“ (2005), „Proustas jo paties akimis§ (2008), A. Camus esė „Maištaujantis žmogus“ (2006), Rogerio Greniero „Albert Camus: saulė ir ūksmė: Intelektualinė biografija“ (2010), Agnès Ledig romaną „Eik su juo“ (2017), O. Wildeʼo pjesę „Salomė“ (2017), M. Maeterlincko dramą „Pelėjas ir Melisanda“ (2020), M. Prousto esė „Apie skaitymą“ (2021) ir kitų rašytojų kūrinių.

Parengė mokomąją priemonę „Filosofinio romano poetika“ (Poetika filosofskogo romana 1988), vadovėlį „Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant“ (2003). Skaitė pranešimus Lietuvoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, paskelbė apie 70  mokslinių straipsnių.

2023 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Parengė Genovaitė Kačiuškienė