Bitinas Bronislovas

Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, ilgametis ŠPI ir VVPI dėstytojas.

Gimė 1926 m. lapkričio 28 d. Pasvalyje. Mokėsi Pasvalio pradžios mokykloje, vėliau Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje.

1944–1950 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Grįžęs 1951 m. eksternu baigė Pasvalio vidurinę mokyklą, dirbo Pasvalio vykdomojo komiteto bendrojo skyriaus vedėju. 1951 m. paskirtas dirbti mokytoju Pasvalio vidurinėje mokykloje, tais pačiais metais – Pasvalio rajono Švietimo skyriaus vedėju.

1952 m. įstojo į Šiaulių mokytojų instituto rusų kalbos ir literatūros neakivaizdinį skyrių, 1953 m. perėjo į stacionarinį skyrių, 1954 m. studijas tęsė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Rusų kalbos ir literatūros fakultete.  1954–1956 m dirbo laikraščio „Tarybinis mokytojas“ redaktoriaus pavaduotoju.

1955 m. baigė VVPI. 1957–1959 m. dirbo Kelmės vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėju, 1959–1970 m. – Mokyklų mokslinio tyrimo instituto pedagogikos-psichologijos sektoriaus vedėju.

1961–1966 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultete ir mokėsi Leningrado (Rusija) A. Gerceno pedagoginio instituto aspirantūroje. 1966 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Individualus priėjimas auklėjant religingus V–VIII klasių mokinius“. 1968 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas.

1972 m. suteiktas edukologijos mokslų daktaro laipsnis. Nuo 1974 m. – profesorius.

1970–1980 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju, 1970–1975 m. buvo Filologijos fakulteto dekanas, 1975–1980 m. – šio instituto prorektorius.

1980–1996 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) dėstytoju. Jo iniciatyva čia įkurta Socialinės pedagogikos katedra, 1999 m. pradėtas leisti mokslinis žurnalas „Socialinis ugdymas“.

Parašė ir išleido per 50 monografijų, vadovėlių, metodinių priemonių ugdymo teorijos ir praktikos klausimais. Mokslinės veiklos sritys – ateistinis auklėjimas, ugdymo filosofija, tyrimų metodologija, auklėjimo teorija, socialinė pedagogika.

Reikšmingi veikalai: Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje (1974), Auklėjimo teorijos ir metodikos klausimai (1986), Bendrosios pedagogikos pagrindai (1990), Ugdymo filosofijos pagrindai (1996), Ugdymo tyrimų metodologija (1998), Ugdymo filosofija (2000), Pedagoginės diagnostikos pagrindai (2002), Edukologijos terminija: kokybė ir problemos (2011) ir kt.

2001 m. išėjo į pensiją.

2007 m. Šiaulių universitetas suteikė garbės daktaro laipsnį. 2011 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu už ypatingus nuopelnus Lietuvos švietimo sistemai.

Mirė 2018 m. vasario 9 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Žmona – profesorė Ona Audronė Bitinienė (1943–2022), dukterėčia – edukologė, prof. dr. Loreta Žadeikaitė (g. 1961).