Sivickas Bronislovas

Rašytojas, pedagogas, kultūrininkas. Tremtinys.

Gimė 1924 m. Kantariškių k., Pasvalio r., vėliau šeima persikėlė į Rinkūnų k. Baigė Rinkūnų pradinę mokyklą, 1947 m. – Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją. 1947–1952 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Studijų metais dainavo universiteto chore, dirbo statistu Operos ir baleto teatre, lankė aktorių kursus. Tačiau svajojo apie rašytojo karjerą: spausdino savo kūrybą tuometėje spaudoje, jo tekstams melodijas kūrė kompozitoriai (V. Paltanavičius, K. Kaveckas, T. Makačinas, V. Budrevičius), rašė ir pjeses. Ankstyvoji poezija – rimuoti posmai apie meilę, tėvynę, gamtą, vengiant politinių, socialinių realijų. Vėlyvojoje kūryboje jau perteikiamas nusivylimas visuomenės laikysena, sumiesčionėjimu.

Dar studijuodamas įsidarbino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju rusakalbėje Vilniaus Geležinkelių 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1957 m. apkaltintas antisovietinėmis pažiūromis, nacionalistiniu nusiteikimu ir nuteistas kalėti 2 metus. Po pusmečio KGB rūmų rūsyje išsiųstas į Mordovijos lagerį. Ten organizavo lietuvišką mokyklą kaliniams.

Grįžęs iš tremties, gavo leidimą vėl gyventi Vilniuje. 1959 m. jo teistumas buvo panaikintas, o 1961 m. pripažintas nekaltu. Nepaisydamas susilpnėjusios sveikatos, dirbo įvairiose mokyklose, 1977–1989 m. – pedagogu Lukiškių kalėjime. Organizuodavo ekskursijas, kuriose daugiausiai dėmesio skirdavo senajai Lietuvos istorijai.

Nuolat rašė ir savo kūrinius siuntė konkursams, žurnalams. Pjeses rašė profesionaliai scenai, mėgėjų teatrams, moksleiviams, radijui. Kelios buvo pastatytos. Pjesę „Nereikalingi žmonės“ (1955) premijavo Kultūros ministerija ir Rašytojų sąjunga. Geriausiai sekėsi kurti apsakymus. Juose pavaizduoti įvykiai galbūt iš tėviškės Rinkūnuose (veiksmo erdvė – kaimas, veikėjai – aludaris, kaimo mokytoja ir pan.). Meniškiausiu kūriniu laikytina dviejų dalių pjesė „Prakeiktas palikimas“, sukurta 1990 m.

1989–1990 m. spaudos publikacijose reiškė nuomonę kaip pedagogas, visuomenininkas, kuriam svarbi tiesa, lygybė, laisvė, padorumas, atjauta. 1990 m. buvo priimtas Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungą.

Dar studijuodamas 1953 m. su Marija Kinduryte sukūrė šeimą, gimė dukra Romualda (1956 m.). 1970 m. šeima iširo. Antrąja žmona tapo Jadvyga Kuizinaitė, Zoologijos ir parazitologijos instituto aspirantė, taip pat tremtinė. 1973 m. gimė dukra Jurga. Abi dukterys – lituanistės: Romualda Truncienė daug metų dėstė lietuvių kalbą Vilniaus kolegijoje, o Jurga Sivickaitė-Sadauskienė dirba folkloro tyrėja Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Susirgęs onkologine liga, mirė 1991 m. pradžioje. Palaidotas Vilniuje, Karveliškų kapinėse.

Po mirties žmona Jadvyga parengė ir išleido kūrybos rinktinę „Aketės. Rinktinė“ (1994), įvadinį žodį parašė rašytojas Vytautas Girdzijauskas.