Lazauskas Adolfas

Lietuvos kariuomenės savanoris, 1941 m. sukilėlis, Vyties Kryžiaus kavalierius.

Gimė 1896 m. birželio 17 d. Talačkonių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio aps.

1919 m. gegužės 23 d. savanoriu įstojo į Pasvalio komendantūrą. Tarnavo 3-ajame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pėstininkų pulke iki 1921 m. spalio 14 d. Dalyvavo mūšiuose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus.

1919 m. lapkričio 12 d. dalyvavo kautynėse su bermontininkais ties Saločiais. Pateko į nelaisvę, tačiau pavyko išsivaduoti.

Už drąsą 1920 m. gegužės mėn. apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi. 1929 m. pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis.  

Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir karo metu gyveno bei ūkininkavo Parietės (Paupės) kaime, Nemunėlio Radviliškio vlsč., Biržų apskr., kur turėjo 12 ha ūkį.

Su žmona Elžbieta (g. 1911 m. Dvareliškių k., Pasvalio vlsč.) augino dukrą ir du sūnus.

1944 m. gruodžio 8 d. suimtas, apkaltinus sodyboje slėpus Raudonosios armijos dezertyrą. Kalintas Biržuose ir Panevėžyje. 1945 m. kovo 30 d., kaltės neradus, baudžiamoji byla nutraukta ir iš kalėjimo paleistas.

Vėl suimtas 1945 m. liepos 9 d., kalintas Panevėžyje, nuo 1945 m. spalio 30 d. – Vilniuje. Pateikti kaltinimai, kad 1941 m. birželio mėnesį, kai Lietuva buvo okupuota vokiečių, įstojo į sukilėlių būrį Nemunėlio Radviliškyje, tų pačių metų birželio 26 d. kartu su kitais dalyvavo sušaudant devynis komunistus. 1945 m. spalio 11 d. nuteistas aukščiausia bausme – sušaudyti. 1945 m. gruodžio 1 d. mirties bausmė pakeista 20 metų kalėjimo ir 5 metais tremties, pripažinus, jog tiesiogiai jokiuose šaudymuose nedalyvavo.

1946 m. vasario 1 d. išvežtas į Sevželdorlagą Komijoje.

Mirė 1947 m. balandžio 22 d. lageryje.

Algimantas Stalilionis